Po 2019 m. pensijų reformos nusprendę permąstyti ir iš naujo įvertinti savo lėšų senatvei kaupimo pasirinkimus, lietuviai vis aktyviau ieško naujų investavimo į pensiją būdų ir dažniau renkasi įvairesnius, kartais tik neseniai savo populiarumą auginti pradėjusius tokio tipo investavimo būdus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu lietuviams jau puikiai pažįstami pensijų fondai ar investicinio gyvybės draudimo galimybės nemažą dalį mūsų tautiečių vis dėlto spėjo nuvilti. „Sodros“ duomenimis, per pirmuosius mėnesius po reformos, 63 tūkst. gyventojų sustabdė dalyvavimą pensijų kaupime ir pinigus paliko pensijų fonde, dar 17 tūkst. gyventojų kaupimą nutraukė ir lėšas grąžino į „Sodrą“.
Šiandien kaupimą pensijų fonduose ar investicinį gyvybės draudimą pasirinkę dirbantieji neretai pastebi, kad atsižvelgus į prognozuojamą infliaciją, ilgalaikėje perspektyvoje pernelyg optimistiška tikėtis, jog galiausiai pavyks atgauti tiek pinigų, kiek iš viso tokiu būdu buvo investuota. Pagrindine to priežastimi jis įvardija pernelyg didelius tokio tipo investavimo produktus siūlančių bendrovių taikomus mokesčius.
„Nesvarbu, kokią kompaniją bepasirinktumėte, tų mokesčių yra daug ir jie yra gana nemaži. Tai ir pradiniai – pirmųjų, antrųjų metų mokesčiai, ir valdymo mokesčiai, ir sėkmės mokestis ir taip toliau – pasakoja ekspertas – tačiau iš marketingo pusės tai vis tiek atrodo patrauklu, pensijų fondai arba gyvybės draudimą siūlančios kompanijos pasako „nesukite sau galvos, mes patys viską prižiūrėsime“ – bet ta priežiūra iš tikrųjų labai brangiai kainuoja.“
Tačiau, ekspertų teigimu, tokių kaupimo būdų patrauklumo nemažina ir tai, kad „Sodra“ iki šiol nėra pateikusi duomenų apie tai, kokie mokesčiai bus ateityje, kai reikės pasirinkti anuitetą (pensijos išmokėjimo būdą).
„Esminės priežastis, kodėl rekomenduočiau bent jau laikinai sustabdyti kaupimą yra tai, kad „Sodra“ negali garantuoti, kad mes išeisime į pensiją 65 m., o Pensijų fondai nenori įsipareigoti grąžinti pensijų dalyviams, bent tą įdėtą sumą. Jie mokesčius nori imti kaip už gerą darbą ir pagrindinė priežastis, kad mus ragina apsispręsti iki birželio 30 d. Kodėl jie negali pasakyti ir įvardinti visų mokesčių, kuriuos reikės mokėti kai sulauksime (jeigu sulauksime) pensijos ir reikės pasirinkti anuiteto išmokėjimo būdą ir kiek jis mums kainuos?“ – klausia asociacijos prezidentas.
Dar 2014 m. Lietuvos bankas atliko tyrimą „Administracinių mokesčių įtaka finansiniam kapitalui“, kuriame, remdamasis rinkos dalyvių viešai pateikiamais duomenimis, palygino šiems produktams taikomų mokesčių dydžius ir įvertino jų įtaką sukauptam kapitalui, remiantis standartinėmis prielaidomis.
Ekspertas priduria, kad, savarankiškas kaupimas, kai, pavyzdžiui, investuojama į vertybinius popierius, žaliavas arba nekilnojamąjį turtą, reikalauja daugiau laiko, tačiau priklausomai nuo turimų žinių, įgūdžių ir to, kiek dirbantysis gali investuoti, gali atnešti daug didesnę grąžą ateityje.
Pavyzdžiui, investavimas į nekilnojamąjį turtą, kai perkamas butas yra išnuomojamas, šiuo metu atneša 6–7 proc. metinę investicijų grąžą. O galintys investuoti bent 50 tūkst. eurų, neretai pagalvoja ir apie nekilnojamojo turto perpardavimą – tokio tipo investicijos metinė grąža gali siekti ir 10 proc. arba net daugiau, tačiau iš investuotojo neretai reikalauja ne tik papildomų laiko sąnaudų, bet ir atitinkamų įgūdžių, žinių.
Pasak NT ekspertės ir sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ įkūrėjos Viktorijos Vanagės investavimo į NT būdų yra labai daug. Viskas priklauso nuo to, kiek žinių šioje srityje turite, kokiomis sumomis galite investuoti ir kokią riziką toleruoti.
„Būsto pirkimas ir jo nuoma – vienas populiariausių ir lietuviams labiausiai suprantamų investavimo į NT būdų – pasakoja pašnekovė – NT perpardavimas taip pat labai populiarus, tačiau jis reikalauja dar daugiau investicijų, nes perkamas būstas dažnai iš varžytinių arba didesnis turtinis vienetas, kuris skaidomas į mažesnius ir parduodamas. Tokio investavimo vid. metinė grąža būtų apie 10 procentų, tačiau ir žinių tam reikia daugiau.“
Dar vienas investavimo į NT būdas – rekonstrukcijos arba konversijos projektai – gali reikalauti ir apie 100 tūkst. investicijos, bei didelių žinių, nes šioje vietoje dažnai tenka keisti NT paskirtis, juos įrengti. Tačiau šio būdo grąža siekia 10–20 proc. „O daugiausia investicijų reikalaujantis investavimo būdas – pabrėžia V. Vanagė - tai NT vystymas, kuomet statomi, butai, kotedžai, namai. Šiuo būtų galima uždirbti ir 15–30 proc., tačiau žinių bagažo ir laiko poreikis šioje vietoje didžiausias.“
M. Jansonas pažymi, kad viena didžiausiu su investavimu į NT naujovių – neseniai Lietuvos banko patvirtinta sutelktinio finansavimo galimybė, kurią ekspertas įvardina kaip itin aiškią investiciją, palyginus su kitais rinkoje siūlomais investavimo produktais.
Eksperto teigimu, sutelktinio finansavimo atveju, investuojant į paskolas, veikia principas, pagal kurį, įdėjus pinigus, iš karto žinai, kiek procentų gausi po metų. M. Jansonas pastebi, kad dar vienas teigiamas šio investavimo būdo aspektas – galimybė investuotojui pačiam pasirinkti, į kurį konkretų projektą jis nori investuoti: „Čia jūs galite patys pasirinkti – investuoti į vieną objektą, ar į kitą objektą. Priešingai negu kaupiant antroje ar trečioje pakopoje, kur jums net nelabai sako, kur tie pinigai eina“ – pasakoja pašnekovas.
V. Vanagė pažymi, kad pastarasis būdas itin patrauklus investuotojams ir tuo, kad jiems sutelktinio finansavimo platformos apskritai netaiko jokių mokesčių – jos uždirba iš ieškančiųjų finansavimo. Be to, pasak V. Vanagės, toks investavimo būdas pasižymi ir itin maža rizika investuotojams: „Investuotojams kaip papildoma saugumo garantija visuomet yra įkeičiamas nekilnojamasis turtas, kurio vertė didesnė nei pati investicija“, – pasakoja ekspertė.
Taip pat NT ekspertė pažymi, kad Lietuvoje vis populiarėjantis sutelktinis finansavimas su NT įkeitimu leidžia investuoti vos 100 eurų bei uždirbti vidutiniškai apie 10 proc. metinių palūkanų. Tai bene paprasčiausias būdas investuoti į NT, nes didelę dalį už jus atlieka platforma.
