„Mytilineos Holdings SA“ planas – užtikrinti, kad iki 2020 m. pabaigos valstybei priklausantis „Depa SA“ taptų Graikijos dujų rinkos lyderiu. Atėnuose įsikūrusi kompanija, iki šiol užsiėmusi JAV suskystintų gamtinių dujų importu į Graikiją, tikisi, kad pasiekti šį tikslą jai padės nauja jėgainė ir pardavimas trečiosioms šalims.

„Gamtinės dujos yra svarbiausias „Mytilineos“ strategijos ramstis energetikos sektoriuje, – interviu Atėnuose teigė kompanijos dukterinės įmonės „MNG Trading“ generalinis direktorius Panayotis Kanellopoulosas. – Graikija nėra didelė rinka, tačiau ji turi augimo perspektyvą.“

Graikija yra izoliuota nuo pagrindinio Europos dujų tinklo ir didžiausią dujų dalį gauna per Rusijos dujotiekį, kuris kerta Bulgariją, be to, perka šiek tiek SGD, daugiausia iš Alžyro, pagal sutartį su „Depa“, kurios galiojimo laikas baigiasi 2021 m. Kadangi energijos sektorius suvartoja du trečdalius visų dujų, jų naudojimas turėtų ir toliau didėti, nes dujos pinga, o išmetamųjų teršalų leidimai brangsta, todėl akmens anglimi kūrenamos elektrinės yra nebe tokios pelningos, teigia P. Kanellopoulosas.

Graikija plečia dujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimą, siekdama sumažinti priklausomybę nuo anglies, kuri šiuo metu teikia trečdalį visos šalies elektros energijos, o dar prieš dešimtmetį – ir visus 55 proc., remiantis „BloombergNEF“ surinktais duomenimis. Dujomis kūrenamos jėgainės 2017 m. pagamino beveik 30 proc. visos energijos (tai paskutiniai „BloombergNEF“ turimi duomenys), o per pastaruosius trejus metus dujų naudojimas išaugo daugiau kaip 10 proc.

„Mytilineos“ yra didžiausias iš kelių nepriklausomų elektros energijos gamintojų, bandančių kovoti su „Public Power Corp.“, kuris pagamina beveik du trečdalius Graikijos elektros energijos, dominavimu. Vyriausybės skolos išieškojimo sandoris reikalauja, kad „PPC“ atsisakytų 40 proc. savo labiausiai teršiančių anglies gamyklų, kurios naudoja minkštą rusvą anglies formą, vadinamą lignitu.

Šiuo metu „Mytilineos“ dujų rinkos dalis siekia 32 proc. – palyginus su 45 proc. dujų tiekiančia valstybine įmone „Depa“, kuri yra įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą ir turi „konkurencingą portfelį“, kaip sakė P. Kanellopoulosas. Šiais metais bendrovė pirmą kartą parduos „reikšmingus kiekius“ dujų trečiosioms šalims, o pajamos iš tokių pardavimų iki 2019 m. pabaigos turėtų išaugti iki 100 mln. eurų nuo mažiau nei 20 mln. 2018 m., pridūrė jis.

„Mytilineos“ 2018 m. paskelbė apie 300 mln. eurų investiciją į naujos dujomis kūrenamos elektrinės statybas Graikijoje – bendras jos pajėgumas sieks 750 megavatų. Pasak P. Kanellopouloso, dujos yra tiltas, padedantis pereiti prie didesnio atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo, kuris sparčiai augs, kai tik bus ištobulinta didelio masto energijos kaupimo įrenginių technologija.

Be to, Graikija yra įsikūrusi tinkamoje vietoje, kad galėtų eksportuoti dujas į kaimynines šalis, o „Mytilineos“ tikslas – užsitikrinti vaidmenį platesniame regione, teigė P. Kanellopoulosas.

Graikijos dujų perdavimo sistema jau dabar transportuoja dujas iš Bulgarijos ir Turkijos pasienių, be to, dujos patenka į šalį ir per „Revithoussa SGD“ terminalą netoli Atėnų. „Mytilineos“ buvo pirmoji privati Graikijos kompanija, importuojanti amerikietiškas SGD per šį terminalą – vasario mėnesį juo buvo pergabenta 170 000 kubinių metrų dujų.

Bulgarija ir Graikija gegužės 22 d. pradėjo statyti gamtinių dujų sąsają, kuri turėtų perduoti kurą iš Egėjo jūros ir Artimųjų Rytų į Balkanus, šitokiu būdu siekiant sumažinti regiono priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo. Bulgarija gaus pirmąją SGD dalį iš graikų terminalo iki šių metų trečiojo ketvirčio pabaigos.

„Trans Adriatic“ dujotiekis, kuriuo dujos iš Graikijos-Turkijos pasienio bus gabenamos į Europą, pradės veikti 2020 m. Kitas planuojamas Graikijos ir kitų pietryčių Europos rinkų dujų punktas bus atviroje jūroje netoli šiaurės Graikijos Aleksandropolio uosto plaukiojantis SGD saugojimo ir regazifikavimo įrenginys. Komercinės operacijos jame bus pradėtos vykdyti 2021 m.