Koalicijos memorandume numatyta, kad ministru pirmininku toliau siūlomas Saulius Skvernelis, o Seimo pirmininko postas atitenka „socialdarbiečiams“.
„Valstiečių“ deleguotas Seimo pirmininkas V. Pranckietis atsistatydinti atsisako.
Pagal Seimo statutą, pasiūlymą atleisti Seimo pareigūną, kurį skiria Seimas, motyvuotu raštu gali pateikti Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis (29) Seimo narių. Sprendimas dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma, tai yra reikia ne mažiau kaip 71 balso.
– Pone Žemaitaiti, pradėkime nuo to, kaip Jums atrodo dabar vykstančios derybos dėl naujosios koalicijos?
– Pasirašėme memorandumą, yra sudarytos derybinės grupės, kurios derėsis dėl programinių nuostatų. Pristatysime jas prezidiumui ir valdybai. Jeigu bus pritarta mūsų pasiūlymams ir nuostatoms, tada eisime į grupę.
– Pone Kirkilai, ką aptarėte su Nausėda?
– Nuotaikos geras, pokalbis konstruktyvus, aptarėme koalicijos reikalus.Kaip Jūs žinote, Europos reikalų komitetas glaudžiai bendradarbiauja su prezidentu dėl mandatų vadovų tarybose ir kitais klausimais. Labai svarbu, kas bus pagrindinis prezidento patarėjas. Aptarėme, koks čia darbas, apsikeitėme įvairiais klausimais.
– Kolegos žurnalistai praneša, kad po susitikimo su Nausėda sakėte turintis planą B. Koks tas planas?
– Žurnalistai klausė, ar yra planas B, jeigu mes nesusitarsime. Žinoma, kad yra planas. Negaliu sakyti, koks jis, nes išduočiau, kokios yra mano derybinės pozicijos. Tikiuosi, kad mes susitarsime.
– Pone Žemaitaiti, kokios yra pagrindinės Jūsų programinės nuostatos?
– Yra keli punktai, bet pagrindinis dalykas tas, kad mes kalbame apie NPD padidinimą mamoms arba vaiko pinigai. (…) Kalbant apie statutinių pareigūnų pensijas, kurios buvo nuskaičiuotos, mes turime susitarti, per kiek metų mes tuos pinigus grąžinsime. Dar vienas prioritetinis dalykas – tiesioginiai seniūnų rinkimai. Taip pat žiūrėjome, ką galima pakeisti žemės ūkyje. Labai svarbu yra smulkaus ir vidutinio ūkio skatinimas. Taip pat prekybos centrų darbo laikas. Reikia grįžti prie to, kad švenčių dienomis būtų garantuotai nedarbo diena, ir kiekvienais metais po sekmadienį jis būtų irgi nedarbo diena. Mes buvome tą žadėję, Vyriausybė buvo pritarusi, tačiau reikia įgyvendinti.
– Su išrinktuoju Prezidentu jau susitiko „valstiečių“ lyderis, o socialdemokratų darbo partijos vadovai susitikimą baigia šiuo metu. Kada jūs, pone Žemaitaiti, ketinate susirikti su Nausėda ir ką norėtumėte aptarti?
– Tai Prezidento darbotvarkės klausimas, manau, kad tikrai būsime pakviesti. Aš norėčiau pakalbėti apie ekonomiką, mokesčių reformą ir finansinę situaciją. Manau, kad prezidentui irgi būtų įdomu sužinoti, kaip mes turime 330 tūkst. žmonių, kurie dirba pagal verslo liudijimus ir kaip mes galime juos įtraukti į socialinio draudimo sistemą, kaip jiems garantuoti sveikatos draudimą, pensijas, neįgalumą. Siūlyčiau tai, kas liečia pramonės sektorių, žiedinę ekonomiką, teikčiau pasiūlymą dėl Klaipėdos valstybinio uosto, dėl Lietuvos geležinkelių, dėl oro uosto, nes kaimyninės valstybės beveik 54 procentus krovos krauna per mus. Tai yra didelė pramonė. Išgirdau iš prezidento gerą žinią, kad jis ketina gerinti santykius su Baltarusija.
– Daugiausia diskusijų, atrodo, kyla dėl to, kam atiteks Seimo pirmininko postas. Jūsų nuomone, kam jis turėtų būti patikėtas?
– R.Ž. Didžioji valstiečių frakcija susitarė su socialdarbiečiais, kad tas postas atitenka mūsų kolegoms. Politikoje reikia laikytis susitarimŲ, man keista, kai kolegos opozicijos purkštauja, dėl ko taip yra. Siūlyčiau priminti konservatoriams, kai buvo Degutienės atvejis, kai Valinskas pasitraukė. Taip pat siūlyčiau socdemams prisiminti atvejį su Vydu Gedvilu ir Loreta Graužiniene. Tai yra tiesiog toks džentelmeniškas susitarimas, bet aišku jie pirmiausia viduje turėtų nuspręsti.
– Bet visas kivirčas su ponu Pranckiečiu. Kaip Jums atrodo ši situacija?
– Mano įsitikinimu, Pranckietis per daug asmeniškai priėmė save. Jis suvokia, kad tai yra postas, kurį jis gauna ketveriems metams. Bet tai yra politinis postas, atėjus politiniams procesams, natūralu, kad situacija gali keistis. Manau, kad Viktoras, neturintis politinės patirties, nedalyvavęs politiniuose procesuose, jis neturi gebėjimų suvokti, ką daryti. Esu matęs ir daugiau Seimo narių, kurie nesuprato, kur jie yra.
– G.K.Man keista, kad taip yra, nes Seimo pirmininkas turėtų būti kartu su mumis derybose. Įsivaizduokime, kad nesusitariame dėl koalicijos, ir ją formuoja konservatoriai, kurie dabar labai gina jį. Įsivaizduojate, kad konservatoriai paliktų jį Seimo pirmininku? Jie dabar akivaizdžiai veidmainiauja.
– R.Ž.Aš net turiu dabar pasiūlymą, jeigu opozicinės partijos pasakė, kad remia Viktorą Pranckietį, tai aš siūlyčiau Pranckiečiui formuoti naują valdančiąją daugumą, imtis iniciatyvos ir pažiūrėsime, kas bus. Aš įsivaizduoju, kad ir konservatoriai, ir liberalai, ir socdemai į tą valdančiąją daugumą eis. Tai nereikia juokauti ir tyčiotis. Mes tarsi žaidžiame dvigubus žaidimus ir bandome meluoti.
– Tačiau ar tikrai verta laužyti ietis dėl šios pareigybės? Štai ir Rima Baškienė pareiškė, kad memorandumas gali būti peržiūrėtas ir 4-tasis punktas pakeistas. Matote tokią galimybę?
– G.K.Tarkime, jis būtų pakeistas. Ar tikrai „valstiečiai“ vėl deleguotų Viktorą Pranckietį? Aš noriu pasakyti, kad tai nėra Viktoro Pranckiečio personalinis klausimas. Tai yra koalicijos sudarymo klausimas, nieko daugiau. Tikiuosi, kad visi, kurie dabar dalyvauja šioje muilo dramoje elgsis europietiškai. Net ir prisiminkime, kai Vydas Gedvilas atsistatydino, tapo pavaduotoju ir toliau dirbo.
– Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis laiške bendrapartiečiams rašo – citata: „Mano vertybių ir principinių nuostatų niekas nepakeis. Tarnausiu demokratijai ir Lietuvos žmonėms. Tikiu, kad ir Jums šios vertybės yra svarbesnės už vieno asmens įnorius. Kviečiu visus likti ryžtingais valstybės valstiečiais. Stabilumas yra užtikrinamas tuomet, kai mus vienija demokratija.“. Jūs pats matote nedemokratiškus procesus pas „valstiečius“ ir vieno asmens diktatą.
– G.K.Gera citata – demokratija turi savas taisykles. Visi priklauso nuo valdančiosios daugumos ir ką partijos deleguoja į postus. Nesitraukdamas, nors koalicijos nebėra, jis kaip tik ir pažeidžia tas demokratijos taisykles.
– Jūsų manymu, kodėl jis laikosi tos kėdės?
– G.K.Jis galvoja, kad jų lyderis nori su juo susidoroti, kad tai asmeniškumai, bet taip nėra. Mes pradėjome nuo memorandumo, nuo kurio prasideda visos koalicinės derybos.Nieko naujo nėra.
– R.Ž.Tai naujas lapas. Įsivaizduoju, kad tai yra labiau jo emocinis ryšys. (…) Tai yra politinės patirties stoka. Jam niekas nereiškia priekaištų dėl jo darbo ar elgesio. Tiesiog yra nauja koalicija.
– Kokią matote Pranckiečio ateitį?
– G.K.Galėčiau tik prognozuoti. Galbūt būtų galima lyginti su Viktoru Muntianu, kuris lygiai taip pat susipyko su savo partija.
– R.Ž.Aš manau, kad santykiai susinormalizuos, visi viską išsiaiškins. Tikiuosi, kad frakcijos nariai paaiškins, kodėl taip yra daroma. Jis labai emociškai sureagavao, taip pat ir visa jo komanda. Manau, kad per daug dėmesio skiriama šiai pareigybei. Beje, lieka metai iki Seimo rinkimų, tai reikia operatyviai priimti sprendimus.
– G.K.Dar viena priežastis, kodėl reikia kuo skubiau priimti sprendimus, tai dėl to, kad šiuo metu yra svarstomas biudžetas. Pasiūlysime visokių pasiūlymų, be biudžeto tų įsipareigojimų mes neįvykdysime. Mes būtent ir siekiame sudaryti tvirtą vadančiąją koaliciją iki biudžeto formavimo pradžios.
– Kas gali būti kitas Seimo pirmininkas?
– G.K.Bet kas gali būti. Kol mes nesusiderėjome dėl visko, tai nesusiderėjome dėl nieko. Aš esu iš tų politikų, kad jeigu man bus tokia atsakomybė, aš jos nesikratysiu. Aš jos nesiekiu, aš siekiu dabar sudaryti tvirtą koaliciją.
– Kur jūs matytume save naujos koalicijos formate?
– Nežinau dar, kokia bus koalicija. Mūsų frakcijoje yra du buvę premjerai, 7 buvę Vyriausybės nariai. Mes visi galime dirbti bet kurioje pozicijoje.
– Ar aš teisingai suprantu, kad jūs siekiate Seimo pirmininko ir, kiek matau iš žiniasklaidos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos portfelio?
– Pirminiame pasitarime taip buvo, kad mes pasakėme, kad svarbiausia pozicija mums yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet dėl kitų pozicijų nesitarėme.
– Pone Žemaitaiti, kas jums yra svarbu einant į valdančiąją daugumą?
– Man yra svarbiausia, kad tie punktai, kuriuos mes rugsėjo mėnesį pasirašėme, būtų įgyvendinti. Jeigu kalbant apie postus, jau esu ne kartą sakęs, kad domintų Finansų ministerija. (…)
– Ar teisingai suprantu, kad dabartinis finansų ministras Jūsų netenkina?
– Dabartinis ministras padarė didelį darbą. Mokesčių reforma tikrai buvo labai sudėtingas darbas, kurį reikia tęsti. Aš matyčiau vieną iš mūsų komandos narių, kuris galėtų užimti tą poziciją. Nenoriu jo įvardyti.
– Ar tai žmogus iš Seimo?
– Ne.
– G.K.Mes negalime sakyti, kas mus tenkina ar netenkina. Dabar bus politinė Vyriausybė.
– Ar Jūs pritartumėte tam, apie ką diskutuoja tiek valdantieji, tiek Nausėda, kad rinkimus reikia perkelti į pavasarį?
– G.K.Mes šiandien su prezidentu apie tai šiek tiek kalbėjome. Tiesa, čia yra šiek tiek spekuliacijų. Viena vertus, kalbame dėl to, kad yra biudžetas, per mažai laiko. Tai maždaug nuo lapkričio mėnesio formuoti Vyriausybė ir paskui pataisyti biudžetą. Bet jeigu išrinksime gegužės mėnesį, tai Vyriausybė jau tikrai dirbs su senuoju biuždetu. Dabar biudžetą pataisyti ir peržiūrėti metų viduryje yra praktiškai neįmanoma. Visiškai neblogą pasiūlymą pateikė prezidentas. Jis sakė, kad galbūt reiktų paankstinti ir daryti rugsėjo mėnesį. Tai yra racionalus pasiūlymas. Tada atsirastų maždaug mėnuo, kad pasidarytume tokį biudžetą, kokio reikėtų pagal šios Vyriausybės programą.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje DELFI diena.