Naujas mokslinis darbas, paskelbtas žurnale „Plos One“, kelia dar vieną teoriją: neandertaliečiai galėjo išnykti, nes jaunos moterys tapo nevaisingos. Ši teorija yra paremta išnykimo modeliu, kurį pristatė Anna Degioanni iš Marselio universiteto (Aix Marseille Université).
Britų dienraščiui „The Independent“ mokslininkė sakė, kad ši idėja yra tikrai įtikinama.
„Šis mokslinis darbas nesiekia paaiškinti, kodėl neandertaliečiai išnyko, bet nustatyti, kaip tai galėjo įvykti, – sakė mokslininkė. – Pirmieji nėštumai, ypač jaunoms moterims (jaunesniems nei 20 metų), yra vidutiniškai labiau rizikingi nei antrieji ir paskesnieji. Ir nedidelis maisto kiekio sumažėjimas galėtų paaiškinti sumažėjusi vaisingumą, ypač tarp vieno vaiko susilaukusių motinų.“
Remiantis dabartiniais tyrimais, neandertaliečiai išnyko laikotarpiu, trukusiu nuo 4 tūkst. iki 10 tūkst. metų. Manoma, kad jų išnykimas nebuvo brutalus, jis įvyko per ilgą laikotarpį.
A. Degioanni pristatytas modelis leidžia teigti, kad išnykimas būtų įmanomas per 10 tūkst. metų, jeigu jaunesnių nei 20 neandertaliečių moterų vaisingumo rodikliai sumažėtų 2,7 proc. O jeigu vaisingumas sumažėjo 8 proc., išnykimas būtų įvykęs per 4 tūkst. metų.
Anot mokslininkės, egzistuoja keletas teorijų, teigiančių, jog neandertaliečiai išnyko dėl epidemijos ar konfliktų. Tai vargiai yra tiesa, nes jų populiacija, kuri, kaip skaičiuojama, sudarė apie 70 tūkst. žmonių, būtų sunaikinta gerokai greičiau.
„Labai nedidelis vaisingumo sumažėjimas būtent tarp jauniausių moterų išnykimą per mums žinomą laikotarpį paverčia netgi labai įmanomu“, – pareiškė A. Degioanni.
Kartu su savo kolegomis mokslininkais A. Degioanni, naudodamas šiuolaikinių medžiotojų grupių bei didelių beždžionių stebėjimo duomenis, sukūrė jų modelio demografinius parametrus, o taip pat neandertaliečių paleogenetinę informaciją.
Jie apibrėžė populiacijas išnykusiomis tuomet, kai individų skaičius jose nebesiekė 5 tūkst.
Neandertaliečiai atkeliavo į Europą prieš 250 tūkst. metų. Tai yra pirmasis tyrimas, kurio metu panaudoti empiriniai duomenys leidžia teigti, jog gana nedideli demografiniai pokyčiai, tokie kaip vaisingumo sumažėjimas ar naujagimių mirtingumo padidėjimas, galėjo priversti neandertaliečius išnykti.
„Mūsų rezultatai atveria kelią galimam paaiškinimui, kad nekatastrofiniai įvykiai galėjo lemti neandertaliečių išnykimą“, – sakė mokslininkai.
