Tarp dviejų didžiausių pasaulio ūkių verdantis konfliktas išgąsdino rinkas ir pakurstė baimes dėl pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų.
Dvišalės derybos dėl prekybos įstrigo, o ginčas pastarosiomis savaitėmis dar paaštrėjo: JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė naujų importo muitų kiniškoms prekėms ir nusprendė saugumo sumetimais įtraukti Kinijos technologijų įrangos milžinę „Huawei“ į „juodąjį“ sąrašą.
„[JAV] muitai nepaskatino Amerikos ekonomikos augimo. Priešingai, jie padarė didelę žalą JAV ekonomikai“, – pabrėžė Kinijos vyriausybė sekmadienį paskelbtoje Baltojoje knygoje, kurioje mini JAV padidėjusias gamybos sąnaudas ir vartotojų kainas, taip pat grėsmes ekonomikos augimui.
„Prekybos karas „nepadarė Amerikos vėl didžia“, rašoma ataskaitoje, kurioje daroma aliuzija į D. Trumpo politinį šūkį, išgarsėjusį per jo 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją.
Baltoji knyga buvo paskelbta praėjus dienai po to, kai Kinija įvedė naujus 5–25 proc. importo muitus 60 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškoms prekėms. Šios priemonės Pekinas ėmėsi po to, kai Vašingtonas daugiau kaip dukart – nuo 10 iki 25 proc. – padidino 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms taikomus importo muitus.
Prekybos karą D. Trumpas pradėjo 2018 metais, siekdamas sumažinti milžinišką JAV prekybos su Kinija deficitą ir priversti Pekiną imtis ekonominių reformų. JAV prezidentas Kiniją apkaltino siekiu dominuoti pasaulio pramonėje skirstant nesąžiningas valstybes subsidijas ir vagiant amerikietiškas technologijas arba verčiant JAV bendroves jas perduoti.
Kilus konfliktui, gerokai sumažėjo JAV žemės ūkio produktų eksportas į Kiniją. Taip pat buvo padaryta didelė žala abiejų šalių pramonei.
Nors abi šalys siekė išspręsti nesutarimus ir surengė derybas, jos galiausiai atsidūrė aklavietėje.
Amerikos derybininkai pareiškė, jog Kinija išsižadėjo anksčiau derybose prisiimtų įsipareigojimų, tačiau Kinija sekmadienį pareiškė, jog „visa atsakomybė“ už nesėkmę derybose tenka „vien“ Jungtinėms Valstijoms, kurios, pasak Pekino, nuolat keisdavo savo reikalavimus.
Nebeapsiriboja muitais
Nepaisant įtampos, Kinija vėl pabrėžė, jog nesutarimus dėl prekybos nori spręsti derybose.
„Kalbant apie įtampą prekyboje, kurią sukėlė JAV: jeigu JAV nori derėtis, mes neužversime durų. Jeigu jie nori kovoti, mes esame pasirengę“, – sekmadienį Singapūre įvykusiame regioniniame saugumo forume pareiškė Kinijos gynybos ministras generolas Wei Fenghe.
O Baltojoje knygoje Kinijos vyriausybė nurodė: „Kinija nenori prekybos karo, bet jo nebijo ir kovos, jei tai bus būtina.“
Deryboms dėl prekybos atsidūrus aklavietėje, ginčas, regis, ima nebeapsiriboti muitais.
Jungtinėms Valstijoms neva nacionalinio saugumo sumetimais įtraukus į „juodąjį sąrašą“ „Huawei“, kurią Vašingtonas įtaria ryšiais su Kinijos kariuomene, Pekinas paskelbė, jog parengs nuosavą „nepatikimų subjektų“ sąrašą.
Kinijos telekomunikacijų įrangos milžinė tikina, jog tokių ryšių nepalaiko. Apie tai sekmadienį pasisakė ir šalies gynybos ministras.
O Kinijos prekybos viceministras Wangas Shouwenas sekmadienį pareiškė, jog į Pekino sąrašą bus įtrauktos bendrovės, kurios „pažeidžia rinkos principus“, nutraukia tiekimą Kinijos bendrovėms arba jas blokuoja, ir „kurių veiksmai kenkia Kinijos nacionaliniam saugumui“.
Kada šis sąrašas bus paskelbtas ar kokio pobūdžio sankcijos bus skirtos tokioms bendrovėms, jis nenurodė.
Kinijos valstybinėje žiniasklaidoje taip pat buvo rašoma apie tai, jog Kinija gali nutraukti retųjų žemių metalų eksportą į Jungtines Valstijas. Šie metalai yra vienas pagrindinių išteklių, naudojamų gaminant įvairiausią įrangą, įskaitant išmaniuosius telefonus ir karinę įrangą.
Tikimasi, jog D. Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) susitiks šį mėnesį įvyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikime ir sugebės sumažinti įtampą bei atgaivinti derybas dėl prekybos.
Tačiau sekmadienį įvykusioje konferencijoje apie šį susitikimą paklaustas Wei Fenghe atsakė apie tai neturįs jokios informacijos.