„Dviratis – mano mėgstamiausia transporto priemonė. Jis padeda puikiai jaustis, džiaugtis gyvenimu. Kasmet pastebime vis daugiau dviratininkų, matome, kad visuomenė keičiasi, atsiranda vis daugiau aktyvių, sveiką gyvenimo būdą propaguojančių žmonių. Miestuose dviračiai, paspirtukai ir elektriniai paspirtukai turi padėti žmonėms keisti keliavimo įpročius. Vakarų Europos didmiesčiai kasmet vis daugiau dėmesio skiria dviračių infrastruktūros plėtrai“, – sakė daugkartinis pasaulio ir olimpinis dviračių sporto čempionas Gintautas Umaras.
Ne tik patogu, bet ir naudinga
Kartu su dviračiais miestuose į bendrą eismo srautą vis dažniau įsilieja elektriniai paspirtukai. Šiuos paspirtukus, kurių galingumas neviršija 1kW, o maksimalus greitis – 25 km/val., teisės aktai prilygina motoriniams dviračiams. Tokių elektrinių paspirtukų vairuotojams taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviratininkams.
„Elektriniai paspirtukai – patraukli, ekologiška ir patogi transporto priemonė, kuria labai patogu judėti senamiestyje, miesto centrinėje zonoje. Tai neabejotinai prisideda prie darnaus judumo, džiugu, kad miestų gyventojai vis dažniau naudojasi elektrinių paspirtukų privalumais. Tačiau elektrinių paspirtukų vairuotojai turėtų prisiminti kelias esmines taisykles. Jie yra lygiai tokie patys vairuotojai kaip ir dviračių vairuotojai, tad turi laikytis dviratininkams keliamų reikalavimų“, – sakė Susisiekimo ministerijos saugaus eismo ekspertas Vidmantas Pumputis.
Turi nepamiršti taisyklių ir saugumo
Atsižvelgiant į nepakankamą dviračių takų infrastruktūrą, Lietuvoje 2014 m. buvo apsispręsta leisti dviračiams važiuoti ir šaligatviais, tačiau griežtomis sąlygomis. Tiek dviračio, tiek elektrinio paspirtuko vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus. Važiuojant pro pėsčiąjį privalu sumažinti greitį iki žmogaus ėjimui artimo greičio (3–7 km/val.) ir išlaikyti saugų atstumą. Be to, norėdamas kirsti kelią pėsčiųjų perėja, ir elektrinio paspirtuko, ir dviračio vairuotojas privalo nulipti nuo transporto priemonės ir saugiai ją vestis. Tamsiu paros metu reikia vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, turėti įjungtus žibintus.
Vairuotojai taip pat turėtų būti atidesni dviratininkams, pasirūpinti jų saugumu.
„Kai manęs klausia, kuo Lietuvos vairuotojai skiriasi nuo Vakarų Europos vairuotojų, visada atsakau – požiūriu į dviratininką. Važiuojant Vakarų Europos dviračių takais, vairuotojai nepaprastai saugo dviratininkus, juos pastebi, sulėtina, stengiasi aplenkti saugiai. Lietuvoje vairuotojai keičiasi, bet ne taip greitai. Gana dažnai dviratininkas pavojingai aplenkiamas, paliekant minimalų atstumą. Pasitaiko atvejų, kai priešpriešais lenkiamas automobilis, o tuo pačiu metu keliu važiuoja dviratininkas. Tokiomis sąlygomis iškyla realus pavojus dviratininko gyvybei. Taip neturėtų būti. Visada prisiminkime, kad dviratininkas yra neapsaugotas eismo dalyvis“, – sakė G. Umaras.
