Europos Komisijos duomenimis, Europos Sąjungoje prostatos vėžiu kasmet suserga apie 450,000 vyrų. Vis tik, kaip skelbia Amerikos vėžio asociacija, nors susirgimų skaičius pasaulyje stabilizavosi per paskutinius 5 metus, Lietuva kartu su kaimynine Latvija ir Estija yra vienos iš nedaugelio šalių pasaulyje, kuriose augo tiek susirgimų, tiek ir mirčių nuo šios vėžio formos skaičius.
Buvo sunku pastebėti piktybinius navikus
Du dešimtmečius, pagrindinis urologų diagnostikos įrankis, nustatant prostatos vėžį, buvo PSA (prostatos specifinio antigeno) testas, prostatos apčiuopa pirštu ir sektorinės prostatos biopsijos per tiesiąją žarną, kontroliuojant ultragarsu. Naudojantis šiuo trijų metodų deriniu, dauguma prostatos vėžio atvejų nustatoma pakankamai ankstyvose stadijose.
Vis tik, ilgametė praktika ir nauji atradimai onkologijoje parodė, kad iki šiol taikyta prostatos vėžio diagnostika nėra ideali.
„Prostatos vėžys – labai įvairialypis savo išraiška ir agresyvumu. Nemaža dalis tokiu būdu nustatytų prostatos navikų nėra agresyvūs arba, kitaip tariant, yra kliniškai nereikšmingi, o jų radikalus gydymas tik pablogina paciento gyvenimo kokybę, neprailgindamas gyvenimo trukmės“, – atkreipia dėmesį Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tomografijų skyriaus vedėjas, gydytojas-radiologas Artūras Čiuvašovas.
Pasak gydytojo, kita dalis agresyvių ir pacientui galimai pavojingų navikų, taikant šiuos metodus, yra nepastebima ir praleidžiama – ultragarsinė kontrolė yra reikalinga prostatos įvertinimui ir mėginių paėmimui iš skirtingų prostatos sričių, tačiau atliekant biopsijas ultragarsu, vėžys nėra matomas.
Lūžis įvyko nuo 2012m., kuomet prostatos vėžio diagnostikos gairėse atsirado daugiaparametrinis magnetinis rezonanso tyrimas (dpMRT). Tai specialus, prostatos ištyrimui pritaikytas, stipraus lauko (1,5-3Teslų) magnetinio rezonanso aparatais atliekamas tyrimas, kurio metu panaudojamos tiek anatominės sekos (parodančios organo struktūrą), tiek funkcinės sekos (parodančios specifinę navikinę kraujotaką bei skysčio judrumo skirtumus ląstelėse). Šio tyrimo metu, prostatos vėžys yra matomas. Kas labai svarbu, dpMRT metu matomas tik kliniškai reikšmingas, t.y. agresyvus vėžys, o jo neaktyvios formos neišsiskiria prostatos audinių fone. Magnetinio rezonanso efektyvumas patvirtintas ne tik tyrimais, tačiau ir klinikine patirtimi. O šiandien matome kiekvienais metais augantį šių tyrimų poreikį.
Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tomografijų skyriaus vedėjo, šį metodą įvertino ir visos šalies specialistai. „Dėl puikios techninės bazės, patyrusio personalo, šiuos prostatos magnetinio rezonanso tyrimus vertina ne tik Klaipėdos krašto, bet ir visos šalies urologai – turime nuolatinius pacientų srautus iš Šiaulių, Kauno, Marijampolės ir kitų regionų“, – teigia A. Čiuvašovas.
DpMRT pagrindu, tiksli vėžio diagnostika plėtojama toliau, pasitelkus modernų priedą - robotizuotą biopsijos sistemą, kuri kontroliuojama magnetiniu rezonansu.
Tiksliausias metodas
Robotizuota prostatos biopsija magnetinio rezonanso tomografijos (toliau – MRT) kontrolėje, šiuo metu yra tiksliausias iš visų galimų tyrimų metodų.
„Biopsija atliekama pačiame aparate. Tikslumo prasme – tai preciziškiausias tyrimas, nes mėginiai imami iš židinio, kuris matomas tyrimo momentu“, – pasakoja A. Čiuvašovas, tačiau priduria, kad šis metodas turėjo vieną tradicinių trūkumų – jam reikėjo specialios įrangos, o ilgas procedūros laikas užimdavo brangų MRT aparato laiką.
Situacija pasikeitė, kai olandų mokslininkų kompanija, bendradarbiaujanti su pasauliniu prostatos vėžio centru Radboud unuversitete Neimagene, sukūrė robotizuotą prostatos biopsijos sistemą. Šis sukurtas unikalus, suspaustu oru valdomas, nuotolinio valdymo manipuliatorius bei pažangi programinė įranga brangų procedūros laiką leido sutrumpinti nuo 1,5–2 val. iki 30 minučių.
Taip trumpas, trunkantis kaip įprastas tyrimas ar procedūra ir turintis nepralenkiamą tikslumą tyrimas leido šią sistemą taikyti kasdienėje klinikinėje praktikoje.
Pritraukia visų šalies urologų dėmesį
„Pirmą kartą su šia sistema teko susipažinti prieš pusantrų metų. Tuo metu, nepatikėjau, kad galima pasiekti tokių rezultatų. Tačiau domintis daugiau, bendraujant su gamintojais ir nuvykus į centrus, kuriuose yra dirbama taikant šį metodą, įsitikinau metodo privalumais“, – sako gydytojas-radiologas.
Nuolat didėjantis atliekamų dpMRT tyrimų skaičius, su tuo susiję radiniai, kurių įprastos biopsijos pagalba pasiekti negalima, paskatino ligoninę įsigyti minėtą robotinę biopsijos sistemą. Ją įdiegus balandžio mėnesio pabaigoje, šiandien jau yra atlikta per 15 procedūrų, o besiformuojanti laukiančių eilė tik įrodo šio tyrimo poreikį.
Kaip tikslina gydytojas-radiologas, šis tyrimas nėra taikomas kaskart vos įtarus galimą prostatos vėžį. „Dirbame komandoje su urologais ir patologais. Minėtas metodas, nepaisant sutrumpėjusio procedūros laiko, nėra rutiniškas ar skiriamas kiekvienu įtariamo prostatos vėžio atveju. Šis metodas – tai probleminių, komplikuotų klinikinių atvejų sprendimo priemonė“, – tvirtina A. Čiuvašovas.
Nors procedūrą atlieka radiologas, vis tik pacientą atlikti tyrimą nukreipia urologas, įvertinęs, kokiu metodu biopsiją atlikti yra geriau. Tai reiškia, kad urologas su naujuoju metodu turi didesnį ištyrimo įrankių arsenalą ir gali lanksčiai juo naudotis, siekdamas laiku ir tiksliai diagnozuoti ligą.
„Džiaugiamės, kad galime pasiūlyti dar vieną išskirtinį, tikslų tyrimo metodą, su kuriuo prostatos vėžio diagnostika taps geresnė. Manome, kad metodo perspektyvos didelės ir jo poreikis tik augs – pritaikomos biopsijos yra įtraukiamos į naujas Europos urologų diagnostikos gaires “, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tomografijų skyriaus vedėjas.
Užsakymo nr.: PT_81351746