Daugiausia leidimų gyventi praeitais metais buvo išduota dirbti atvykusiems užsieniečiams – 15 tūkst. 486. Dar 28 leidimai gyventi išduoti startuoliams, 391 – aukštos kvalifikacijos darbuotojams, 686 – užsiimantiems kita teisėta veikla (verslininkams, sportininkams ir pan.), 2 tūkst. 834 – studijuoti atvykstantiems užsieniečiams, praneša institucija.
Šeimos susijungimo pagrindu buvo išduoti 3 tūkst. 045 leidimai.
Daugiausia leidimų laikinai gyventi praeitais buvo išduota ar pakeista ukrainiečiams (10 tūkst. 608) ir baltarusiams (6 tūkst. 311). Daugiausia užsieniečių yra įsikūrę Vilniaus apskrityje – 24 tūkst. 458, mažiausiai gyvenamąją vietą deklaravusių yra Tauragės apskrityje – 312 asmenų.
Anot pranešimo, šalyje gyvenančių užsieniečių praeitais metais buvo 58 tūkst. 022. Tarp jų daugiausia - trečiųjų šalių piliečių: praeitais metais Lietuvoje gyveno 12 tūkst. 810 Rusijos, 11 tūkst. 892 tūkst. Ukrainos piliečių.
Lietuvos gyventojų, Migracijos departamento teigimu, per pastaruosius penkerius metus sumažėjo: 2014 metais jų buvo 2, 944 mln., 2018 metais – 2, 810 mln., 2019 metų pradžioje – 2,794 mln. Daugiausia – 203 tūkst. - Lietuvos piliečių gyvena Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje – 55 tūkst. tūkst., Norvegijoje – 48 tūkst. ir Airijoje – 6 tūkst. 552.