DELFI šaltinių teigimu, šių metų gegužę kiek pakoreguota įstatymo pataisa vėl išvydo dienos šviesą. Šiuo įstatymo projektu siekiama įteisinti rentas tiems Seimo nariams, kurie nėra išrenkami dar vienai kadencijai.
Šia pataisa siekiama, kad vieną kadenciją Seime dirbusiam Seimo nariui būtų mokama 30 procentų atlyginimo siekianti renta, dvi Seimo kadencijas – 40 proc., o tris ir daugiau – 50 proc. Beje, per daugiau nei dešimtmetį Seimo nariai kiek sumažino savo norus. 2007 metais buvo siekiama kur kas didesnių išmokų – dirbus vieną kadenciją – 40 proc. atlyginimo, dvi – 60, tris ir daugiau – 75.
Rentos šia įstatymo pataisa būtų įteisintos ir buvusiems Vyriausybės vadovams. Projekte aiškinama, kad Vyriausybės vadovu laikomas asmuo, kuris Vyriausybės vadovu buvo ne mažiau nei dvejus metus. Siekiama, kad Vyriausybės vadovui būtų mokama 50 proc. Seimo nario atlyginimo dydžio renta.
Numatomos ir išimtys, kada renta nebūtų mokama: jei asmuo nėra LR pilietis, jei turi draudžiamųjų pajamų, jei mandato neteko dėl apkaltos, jei yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą arba jei neatsisako gaunamos valstybinės pensijos.
Seimo nario atlyginimas šiuo metu – 3356,20 Eur „ant popieriaus“, tačiau tai tik bazinė dalis, neskaičiuojant kitų priedų. Frakcijų vadovams, komitetų pirmininkams ir kitas pareigas užimantiems Seimo nariams mokamas kiek didesnis atlyginimas. Seimo pirmininko atlyginimas „ant popieriaus“ – 4463,40 Eur be priedų.
Kiek atnaujintą įstatymo projekto pataisą šių metų gegužę pateikė Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis. Siūloma Seimo nario rentos skyrimo ir mokėjimo nuostatus parengti jau iki šių metų gruodžio, o įsigaliotų jau nuo 2020 metų sausio.
Seimo nario rentą siekiama įteisinti taisant Lietuvos akto signatarų statuso įstatymo pakeitimus. Šiame įstatyme nurodoma, kad valstybinė signataro renta mokama nuo teisės į šią rentą įgijimo dienos, taip pat, jei bus įteisinti pataisymai, būtų mokama ir Seimo nario bei Vyriausybės vadovo renta.
Tiesa, pataisymuose išbraukta šiuo metu įstatyme esanti sąlyga: „Valstybinė signataro renta skiriama nuo teisės į šią rentą įgijimo dienos, tačiau už praėjusį laikotarpį mokama ne daugiau kaip už 12 mėnesių, skaičiuojant nuo dienos, kurią Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba jos įgaliota institucija gavo visus reikiamus dokumentus“.
DELFI susisiekus su A. Palioniu, šis teigė, kad toks dokumentas dar nėra registruotas, o kalbos apie Seimo nario rentą esą vis kartojasi jau kelias kadencijas.
„Niekas neužregistruota, bent jau aš nemačiau užregistruoto, – kalbėjo Seimo narys, o patikslinus klausimą apie dokumentą, kuris pasirašytas jo vardu, jis teigė. – Kaip gali būti, kuris teikia, jei nėra užregistruota. Tikrai nėra mano pavardės.“
„Šnekame apie daug įstatymo projektų, bet tai kalbų lygyje. Jokių darbų ir veiksmų niekas nesiėmė, – tvirtino A. Palionis. – Vienas Seimo narys gali pašnekėti, bet turi būti bendras sutarimas. Kas iš to, kad bus vieno ar dviejų iniciatyva, bet nesulauks palaikymo.“
Dar kartą paklausus, kodėl jau yra parengti projekto pataisymai su jo paties pavarde, o jis teigia, kad jo pavardės niekur esą nėra, patikslino. „Gal ir galite lapą matyti, bet jis yra darbinio lygio, – kalbėjo A. Palionis. – Koks jis bus, jei bus sutartas galutinis variantas, aš jums negaliu pasakyti.“
Idėją ne visi sutiko vieningai
Įstatymo projektas daugiau nei prieš dešimtmetį vykusiame Seimo posėdyje į dienotvarkę buvo įtrauktas beveik slapta. Posėdžio metu Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis frakcijos vardu pasiūlė ketvirtadienį svarstyti įstatymo projektą XP-2351. Tuo metu posėdžiui pirmininkavęs Andrius Kubilius paprašė pasakyti teisės akto pavadinimą. „V. Bogušis atsakė tyla. Posėdžio pirmininkui pagelbėjo Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas, atnešdamas spausdintinį įstatymo projekto variantą“, – 2007 metais rašė portalas lrytas.lt.
Balsuojant dėl pataisų įregistravimo, už balsavo 58, prieš – 4, susilaikė – 1. Tokiam įstatymo projektui nepritarė dabar jau buvęs Seimo narys, tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausęs Algis Kašėta, taip pat liberalas ir taip pat buvęs Seimo narys Eligijus Masiulis, Seimo narys, tuo metu priklausęs Tėvynės sąjungos frakcijai – Jurgis Razma ir dar vienas liberalas – Gintaras Steponavičius.
Susilaikė tik vienas Seimo narys – konservatorius Edmundas Pupinis, kuris dirba ir šioje Seimo kadencijoje.
Tuo metu viešumoje šis projektas sulaukė nemažai kritikos. Tuometinis prezidentas Valdas Adamkus jį taip pat kritikavo.
Remiasi kitų šalių pavyzdžiu, nors rentų Seimo nariams Europoje niekas nemoka
Pristatant projektą dėl Seimo narių rentų buvo kalbama apie užsienio šalių pavyzdžius, nors tokio dalyko kaip rentos dar vienai kadencijai neišrinktiems Seimo nariams iš tikrųjų niekur nėra.
Tiesa, kai kuriose šalyse mokamos išmokos, tačiau jos mokamos ne visą gyvenimą, o tik kurį laiką: nuo dviejų mėnesiu iki trejų metų. Kai kuriose šalyse taikomos specialios parlamento nario senatvės pensijos lengvatos.
Pavyzdžiui Airijoje, jei buvusio parlamentaro kadencija truko ne mažiau nei pusmetį, mokama išeitinė išmoka, lygi dviejų mėnesių darbo užmokesčio sumai. Jei kadencija truko ilgiau nei trejus metus, išeitinė išmoka gali sudaryti ir dvylikos mėnesių darbo užmokesčių sumas.
Austrijoje buvusio parlamentaro išeitinė išmoka gali siekti 75 proc. gauto darbo užmokesčio, tačiau mokama tik trejus mėnesius.
Danijoje išeitinės išmokos dydis sudaro nuo 6 iki 24 mėnesių buvusio atlyginimo, o išmokėjimo trukmė priklauso nuo kadencijos trukmės. Tiesa, išmokos mažinamos proporcingai gaunamoms pajamoms.
Estijoje išeitinės išmokos skaičiuojamos pagal gauto atlyginimo dydį. Dydis priklauso ir nuo trukmės. Jei parlamentaru dirbo mažiau nei metus, gauna trijų mėnesių atlyginimų sumos dydžio išmoką, jei ilgiau nei metus – pusmečio atlyginimų sumos dydžio išmoką.
Jungtinėje Karalystėje taip pat mokamos išeitinės išmokos, tačiau jos skaičiuojamos kiekvienam asmeniškai, pasiremiant darbo stažu, gautu atlyginimu ir amžiumi.
Kroatijoje buvę parlamentarai taip pat turi teisę gauti išeitinę išmoką, jei kadencija truko ilgiau nei metus, tačiau išmokos gali būti mokamos ne ilgiau nei vienerius metus. Pirmąjį pusmetį mokamos 100 proc. atlyginimą atitinkančios išmokos, likusį pusmetį – perpus mažesnės.
Latvijoje kadenciją baigusiems Seimo nariams mokama ne didesnė kaip trijų vidutinių parlamentaro nario mėnesio atlyginimų dydžio išmoka. Išmoka mokama lygiomis dalimis kas mėnesį.
Portugalijoje išeitinės išmokos buvusiems parlamentarams buvo panaikintos dar 2005 metais, o Vokietijoje kadenciją baigę ar patys atsistatydinę Bundestago nariai kas mėnesį gauna išmokas tiek mėnesių, kiek truko jų kadencija, bet ne ilgiau nei pusantrų metų.
Įvairiomis sąlygomis gaunamų išeitinių išmokų galima rasti ir kitose šalyse. Kai kuriose išeitinės išmokos mokamos ilgiau nei kelerius metus, tačiau tik su tam tikra išlyga. Pavyzdžiui, Švedijoje buvęs parlamentaras gali gauti išeitines išmokas iki 65-erių metų, jei baigęs kadenciją jau yra sulaukęs 50 metų.