Suprantama bus vasara ir mes švęsime inauguraciją, maudysimės Palangos pliažuose, deginsimės prie Nidos, mėgausimės gaivinančiais ledais, bet rudeniop viskas grįš į savo vėžes. Neišvengiamai artėjanti Seimo kadencijos pabaiga taps aiški visiems.
Paprognozuokime.
Rinkimų kova bus įspūdinga, čia bus tokia drama, kuri užtemdys kultūringą prezidentinę kampaniją savo nuožmumu ir klasta. Mūsų laukia naujos dramos, nauji politiniai potyriai.
Valdančioji dauguma jau akivaizdžiai imasi priemonių ir bandys strateguoti savo galimybes būsimoje rinkiminėje kovoje. Bruzda ne tik koalicijos partneriai, bet ir valstiečių-žaliųjų viduje prasideda sudėtingi judesiai.
Tie prieštaringi Ramūno Karbauskio teiginiai bei pažadai apie partijos išėjimą iš koalicijos, o po to kalbėjimas priešingai, Sauliaus Skvernelio užuominos apie savo padėtį valstiečių-žaliųjų politiniame lauke bei norą kažką keisti kol kas tėra tik atsitiktinai išsprūdę žodžiai. Žodžiai, kurie daugiau žymi pasimetimą, planų neturėjimą, o ne norą daryti tai, kas yra sakoma.
Praeis kelios dienos, partijoje įvyks susitikimai, pasitarimai, ginčai ir pasvarstymai, situacija stabilizuosis ir mes išgirsime naujas idėjas. Pamatysime, kad partija tampa aktyvesne.
Kodėl? Todėl, kad tie, kurie atstovauja valstiečiams Seime, jau įgijo patirties, jau priprato prie šiltesnių kėdžių, ir nenori pasyviai laukti R. Karbauskio „projekto“ užsidarymo.
Na, o liekantys akivaizdžiai sieks susitelkti apie lyderį, neminėkime jo pavardės, nes neaišku, kas bus tuo lyderiu, telkiančiu valstiečius rinkimams. Gal R. Karbauskis, gal S. Skvernelis, gal dar kas nors. Bet ši politinė partija dar išliks ir sieks įrodyti savo gyvybingumą visais būdais, kuriuos tik mes galime įsivaizduoti.
Bus siekiama pertvarkyti valdančiąją daugumą. Jau aišku, kad valstiečiai sieks sutelkti visus galimus sąjungininkus. Dėl to Vyriausybė kis iš esmės, nes kelis ministrų postus teks atiduoti naujiems partneriams.
Keisis ir opozicija. Ji didės perbėgėlių sąskaita, tačiau tai visai nereiškia, kad ji tvirtės. Tvirtumą, manyčiau, opozicijai suteiks I. Šimonytė, kurios autoritetas leis lengviau susikalbėti konservatoriams ir liberalams.
Ji išties gali tapti jungiamąja grandimi, formuojant konstruktyvesnę opoziciją. Tai naudinga ir bendram politiniam laukui – kuo stipresnė opozicija, tuo konstruktyviau ir atsakingiau teks elgtis valdantiesiems.
Visi šie bruzdesiai Seime ir aplink jį bus naudingi Prezidentui G. Nausėdai, nes Seimas, paniręs į savo struktūros pertvarkymą, susitelkęs ties artėjančiais rinkimais, kreips mažiau dėmesio į dar neįaugusį į politinę sistemą naujoką. Prezidentas galės susitelkti ties užsienio politikos rutina ir sukurti reikiamą santykių bei bendro komunikavimo tinklą su ES prezidentais bei pasaulio stipriaisiais.
Tai leis jam ramiau ir be didesnių susikirtimų su Lietuvos politikais atrasti ir sukonkretinti strategines gaires vidaus politikoje ir pasirinkti efektingesnes taktines priemones.
Taip bus pasirengta rimtam darbui po 2020 metų rinkimų į Seimą, kuomet naujoji dauguma ir vėl bus pasiryžusi užkariauti visą pasaulį.