– Ponia Galdikiene, ar toks atlyginimų augimas yra tvarus?
– Turbūt milijono vertės klausimas. Dažniausiai ekonomistai aiškina taip, kad jeigu atlyginimas ilgą laiką viršija produktyvumo augimą, tai galime kalbėti, kad toks atlyginimų augimas nėra labai tvarus. Mes jau kurį laiką matome tokią situaciją, kad atlyginimų augimas yra spartesnis nei produktyvumo augimas. Tačiau žvelgiant į kitus rodiklius, mes kol kas nematome besiformuojančio disbalanso ar įmonių konkurencingumo. Kol kas įmonės sėkmingai didinga eksporto dalį. Atlyginimų augimas nesukelia kažkokių didelių problemų verslui, bet jeigu tai toliau tęsis, produktyvumas neįsibėgės, galėsime kalbėti, kad tai nėra tvaru, tai gali pradėti kelti įtampą ypač tarp eksportuojančių įmonių.
– Kas bendrąja prasme lėmė tokį augimą ir jo tąsą šiemet?
– Atlyginimų augimas sparčiai auga jau kurį laiką. Pagrindinė priežastis, žinoma, darbuotojų trūkumas. Tai palaiko spartų atlyginimų augimą, bet praėjusiais metais skirtinguose sektoriuose mes pastebėjome kiek skirtingas tendencijas. Privačiajame kiek sulėtėjo, o viešajame paspartėjo. Viešasis sektorius buvo pagrindinis garvežys, kuris vežė tą atlyginimų augimą. Čia prisidėjo įvairūs administraciniai sprendimai.
– Ar tai nėra sąlyginis augimas, kuriam įtaką padarė „Sodros“ grindys ir viskas fiksuojama tiesiog popieriuje?
– Kaip tik „Sodros“ grindų veiksnys prislopino atlyginimų augimą. Sakyčiau, išnyko tam tikri vienkartiniai veiksniai, kurie praėjusiais metais skatino atlyginimų augimą ir todėl mes matėme tam tikrą sulėtėjimą, bet šiemet, ypač viešajame sektoriuje, viskas susiję su administraciniais veiksniai. T.y. Su sprendimu padidinti atlyginimus medikams, švietimo darbuotojams, gydytojams didinamas bazinis algos dydis. Tokie sprendimai davė impulsą atlyginimų augimui viešajame sektoriuje. Ilgą laiką iki 2018 metų matėme, kad privačiajame sektoriuje atlyginimas gerokai lenkia viešojo sektoriaus atlyginimų augimą. Buvo atsiradę tam tikri disbalansai, viešajam sektoriui tapo sudėtinga pritraukti gerų darbuotojų, ypač tokiose srityse kaip programavimas. Taigi iš tiesų tas spaudimas didinti atlyginimus viešajame sektoriuje buvo labai didelis. Mes šiandien matome tuos didinimo rezultatus.
– Ponia Karavaitiene, ar pastebite, kad ir darbo skelbimuose siūlome didesni atlyginimų rėžiai?
– Gal tik 5 proc. įmonių nurodo darbo užmokestį skelbimuose, bet vis drąsiau įmonės pradeda tai daryti, nurodo bent jau intervalą, kad galėtų konkuruoti, pritraukti, būtų įdomesni kandidatams. Mes matome, kad tie atlyginimai auga. Kaip ir buvo minėta, viešajame sektoriuje augimas buvo bene sparčiausias, net siekė 18-20 proc. Pavyzdžiui, kultūros sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimai jau ir taip yra vieni mažiausių rinkoje, tai tas augimas atrodo nemažas, nors jie vis tiek yra sąrašo gale. Daugiausiai uždirba aukščiausi vadovai, specialistai, susiję su technologijomis, inžinerija, kvalifikuoti pramonės darbuotojai, mokantys užsienio kalbas, dirbantys užsienio įmonėse.
– Kiek „Sodros“ grindys turėjo įtakos atlyginimams?
– To nesekame, bet stebime, kaip darbdaviai reaguoja į darbo rinkos pokyčius, ypač atsižvelgdami į kandidatų lūkesčius, ko jie tikisi ir prašo. Matome, kad darbdaviai lanksčiau žiūri į darbuotojo užmokesčio intervalą. Jeigu prieš kelerius metus būdavo griežtai nubrėžti rėmeliai – tiek ir nedaugiau siekianti alga, tai dabar ribos siekiant pritraukti darbuotojus, prasiplečia keliais šimtais eurų. Tai yra gana dideli šuoliai.
– Kokie darbuotojai yra paklausiausi?
– Jeigu žiūrėtume pagal darbo pasiūlymų kiekį, pirmoje vietoje yra IT specialistai. Per mėnesį mes publikuojame per tūktantį darbo skelbimų šios srities specialistams, toliau yra reikalingi paslaugų sferos darbuotojai, nors jų atlyginimai rinkoje yra vieni iš mažesnių, bet palyginus su 2018 metais kilo gana sparčiai, toliau – gamybos darbuotojai, pavyzdžiui, staklių operatoriai, mechanikai, šaltkalviai.
– Kokie siūlomi atlyginimai?
– Žinoma, yra ir ta auditorija, kuri yra nemotyvuota ir niekas jos jau negali motyvuoti, bet dinamika ir kaita vyksta tarp tų darbuotojų, kurie turi darbą. Jeigu jie keičia darbą, jie keičia dėl geresnių sąlygų. Visas judėjimas vyksta tarp tų, kurie nori dirbti ir užsidirbti. Įmonės galėtų parodyti atlyginimus ir galbūt taip būtų daug lengviau pritraukti tinkamus kandidatus. Žinoma, turėtų skirti daugiau dėmesio savęs pristatymui. Žmones lengviau pritraukia įmonės, kurios jau turi gerą reputaciją, vardas ne vienus metus girdimas rinkoje.
– Kokių darbuotojų reikia mažiausiai?
– Mažiausiai reikia toms vadinamosioms „softinėms“ sritims, kur nelabai susijusios su technologijomis. Mažiausiai darbo vietų atsiranda toms sritims, kur jau tarsi yra įprasta, kad darbo skelbimų joms nėra. Pavyzdžiui, žurnalistika. Tai ta sritis, kur viešoje erdvėje gana retai ir pamatysi darbo skelbimą. Žurnalistai keliauja iš rankų į rankas. Kita sritis – teisė. Taip pat galima įvardyti tokias specifines sritis kaip architektūra, kultūros darbuotojus. Jiems darbo pasiūlymų yra ne tiek ir daug, kiek jų yra rinkoje. Nėra tiek pasiūlymų, kiek yra norinčių dirbti šioje srityje.
Darbuotojų trūksta, įmonės kenčia nuo to, kad trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Kai kurios įmonės renkasi praktiką, kad jeigu kažko netinka, įmonės investuoja ir užsiaugina tinkamą darbuotoją. Tačiau kitos nori to idealiai atitinkančio žmogaus, užsibrėžia konkurencingą atlyginimą ir ieško atitikmens. Manau, kad darbo užmokesčio nurodymas skelbime tikrai padėtų įmonėms ir darbuotojams. Įmonės suprastų, ar jos konkurencingos.
– Ponia Galdikiene, kodėl atlyginimai kilo valstybiniame sektoriuje?
– Turbūt yra susiję du aspektai, kodėl praėjusiais metais buvo nuspręsta imtis tokių priemonių didinti viešojo sektoriaus žmonėms atlyginimus, nes iš dalies viešasis sektorius tampa nebe konkurencingas darbo rinkoje, nebegali pritraukti geriausių specialistų.
Kodėl tai yra grėsminga, tai mes turbūt norime turėti kokybišką viešąjį sektorių, orientuotą ne į kiekybę ir ilgalaikė ekonomikos raida priklauso nuo žmonių, kurie dirba viešajame sektoriuje. Praėjusiais metais priimti sprendimai ir buvo susiję su didėjančiu spaudimu viešajam sektoriui, mažėjančiomis galimybėmis pritraukti geriausius specialistus.
– Kurios valstybinės įmonės mokėjo didžiausius atlyginimus?
To negalėčiau pakomentuoti. Jeigu kalbant apie sektorių, tai viešojo sektoriaus veiklos: švietimo sektorius, sveikatos priežiūra.
Visą interviu žiūrėkite DELFI laidoje.
