Skundai keliauja į teismą
Konfliktų tarp kaimynų gali kilti įvairių: dėl lojančio šuns, sklindančios garsios muzikos, netvarkos bendro naudojimo erdvėse. Nuosavų namų savininkai susiduria ir su dar viena problema – želdinių, augančių per kelis sklypus. Tokių istorijų viešojoje erdvėje yra buvę nemažai. Žmonės skundžiasi, kad į jų sklypą per tvorą svyra kaimyno vaismedžiai ar kiti medžiai, ir užstoja saulę jų sklype augantiems augalams.
Tokie ar panašūs konfliktai tarp kaimynų dėl želdinių nagrinėjami net teisme. Viešai prieinamais duomenimis puslapyje eteismai.lt, vienas tokių kivirčų prieš kelis metus buvo nagrinėjamas Panevėžyje, kai teismas nusprendė įpareigoti atsakovą per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į pradinę padėtį iš atsakovo žemės sklypo pusės į ieškovei priklausančio žemės sklypo pusę išlinkusią tvorą, nusigenėti tujų gyvatvorės šakas, kurios per tvorą lenda į ieškovės žemės sklypo pusę bei nupjauti tujų gyvatvorę (37 vnt. tujų krūmų) iki 1,3 metro aukščio, augančią atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Konfliktas tarp kaimynų, kaip nurodoma viešai prieinamoje medžiagoje, kilo dėl to, kad atsakovo tujos yra labai aukštos, suvešėjusios, žydi, o lapai, žiedai, šakelės krenta ant ieškovės vejos. Dėl to ji negali nupjauti vejos, genda žoliapjovė, veja nuolat drėgna, ant žolės auga samanos. Nuo tujų susidariusio pavėsio ir drėgmės, augančius serbentus, agrastus, rožes užpuolė įvairios augalų ligos, teko nupjauti kelias obelis, teks išrauti ir vaiskrūmius.
Taisyklių pasikeitimai po 12 metų
Tokių konfliktų turi padėti išvengti Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės. Šiemet pirmą kartą po 12 metų jos buvo patikslintos.
Kaip teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Orinta Kazėnienė, patikslintųjų taisyklių priede yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.
„Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių – ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos“, – rašoma Aplinkos ministerijos atsiųstame pranešime.
Tęsiama, kad kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę, formuojamą iki 2 m aukščio, iš pietinės pusės galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m, o formuojamą iki 1,3 m aukščio iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Aplinkos ministerija informuoja, kad naujos yra ir nuostatos apie želdinių sodinimą per visuomenines akcijas ar talkas. Jų metu leidžiama netaikyti nustatytų sodmenų kokybės reikalavimų lapuočiams ir spygliuočiams medžiams, kai jie sodinami valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje ir jeigu jų sodinimo organizatorius raštu susitaria su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Visas patikslintas Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles galite rasti ČIA.
Turi padėti išvengti kaimynų vaidų
Kaip teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai, Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės pakeitimai turi padėti išvengti gana dažnų kaimyninių sklypų savininkų ginčų dėl arti tvoros sodinamų medžių, krūmų ar gyvatvorių.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė O. Kazėnienė informuoja, kad taisyklės keičiamos dėl kelių priežasčių. Pirmoji – savivaldybių ir kai kurių visuomeninių organizacijų prašymai.
„Taisyklės keičiamos gavus kai kurių savivaldybių ir visuomeninių organizacijų prašymą netaikyti kai kurių sodmenų kokybės reikalavimų sodinant želdinius visuomeninių želdinių sodinimo akcijų, talkų metu“, – paaiškina O. Kazėnienė.
Ji tęsia, kad taisyklių pakeitimai patvirtinti ir dėl būtinybės kai kurias jas patikslinti, pavyzdžiui, senose taisyklėse buvo teigiama, kad žemės sklypo savininkui yra ribojama teisė veisti gyvatvores, aukštesnes nei nurodyta, visame žemės sklype, nepaisant to, kad gyvatvorė yra ne prie sklypo ribos, o, pavyzdžiui, sklypo viduryje. Naujomis taisyklėmis patikslinta, kad gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus“ gali būti formuojama iki 1,3 m ar iki 2 m aukščio.
Be to, anot pašnekovės, aplinkos apsaugos inspekcijų specialistai rekomendavo išbraukti reikalavimą sodinti medžius ir krūmus vienas nuo kito tokiu atstumu, kad tarp užaugusių medžių lajų ar krūmų išorinių stiebų būtų ne mažesnis kaip 1 m atstumas.
„Jų teigimu, praktikoje tokio reikalavimo kontrolė nėra įmanoma, nes medžių lajų dydį, jų augimo kryptį galima nustatyti tik medžiui užaugus“, – paaiškina O. Kazėnienė.
Jeigu taisyklių yra nesilaikoma, pasak O. Kazėnienės, reikėtų kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teritorinės valdybos Aplinkos apsaugos inspekciją.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė – bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 140 eurų.
