„Yra daug „jeigu“, jeigu būtų, kad tai būtų mano sprendimas. Tai tikrai kabinetas keisis ir iš esmės“, – sakė S. Skvernelis antradienį po rytinio frakcijos posėdžio, kuriame jis dalyvavo.
Nors iš premjero pusės buvo girdėti neužtikrintumas dėl savo ateities, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis patikino, kad po rinkimų nepasikeitė jų frakcijos pozicija – S. Skvernelis tebeturi jų pasitikėjimą.
Tą patį patikino ir R. Karbauskio aplinkos žmogus – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
„Dialogas tarp frakcijos ir premjero vyksta. Jis yra darbinis. Šiandien ryte jis buvo frakcijos posėdyje. Yra darbinės nuotaikos. Mes visi puikiai suprantame, kad rinkimai baigėsi. Reikia sėsti ir dirbti darbus, grįžti į įprastinę darbinę rutiną. Vis džiaugiuosi, kad turime naują prezidentą, kuris tikrai prisidės prie stabilumo kūrimo valstybėje“, – sakė A. Širinskienė.
Didžiausios Seimo frakcijos pasitikėjimas yra svarbus todėl, kad prisiekus naujajam šalies vadovui Seimas iš naujo turės pritarti premjero kandidatūrai. Konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius yra aiškinęs, kad liepos 12-ąją S. Skvernelis gali pasirinkti du kelius: jis gali grąžinti įgaliojimus su visa Vyriausybe.
Prezidentas tokiu atveju priimtų Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir pavestų premjerui toliau eiti pareigas, bet jis Seimui turėtų pateikti tą pačią S. Skvernelio kandidatūrą į premjerus ne vėliau nei per 15 dienų. Prezidentas šitoje vietoje neturi kito pasirinkimo – tik teikti tą patį S. Skvernelį į premjerus.
Po to prasideda „keturi jeigu“: Jeigu Seimas pritaria S. Skvernelio kandidatūrai, jeigu prezidentas paskiria premjerą, jeigu prezidentas patvirtina Vyriausybę, ir joje nepasikeičia daugiau nei pusė ministrų, laikoma, kad ta pati Vyriausybė iš naujo gavo įgaliojimus veikti.
Yra ir dar vienas kelias – S. Skvernelis gali atsistatydinti. Tada su juo atsistatydina ir visa Vyriausybė. Tokiu atveju prezidentas gali pavesti premjerui arba vienam iš ministrų toliau laikinai vadovauti Vyriausybei, ir per 15 d. turi teikti Seimui premjero kandidatūrą, kuri turėtų palaikymą Seime.
Pats premjeras antradienio rytą sumažino antrojo scenarijaus tikimybę pasakymu, kad jis yra už stabilumą, ir už tai, kad naujam šalies vadovui pradėjus darbą nereikėtų turėti iššūkių dėl politinės krizės šalyje, kad galėtų įgyvendinti rinkimų metu išsakytus dalykus dėl žmonių lūkesčių.
Dėl ministrų palieka spręsti premjerui
Ministras Pirmininkas kol kas nekalba apie tai, kokius ministrus norėtų keisti.
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kai kurių ministrų darbui turi daugiau klausimų negu įprasta.
„Pirmiausia, tai – socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Yra problemos, susijusios su ministerijos perkėlimu į Kauną“, – dar rinkiminės kampanijos metu sakė jis.
Kad dėl L. Kukuraičio darbo kyla diskusijų ir „valstiečių“ frakcijoje, DELFI patvirtino ir A. Širinskienė.
Pasak jos, taip pat kai kuriems frakcijos nariams kyla klausimų žvyrkelių asfaltavimo. Tai yra susisiekimo ministro Roko Masiulio kuruojama sritis. DELFI primena, kad tarp frakcijos lyderio ir R. Masiulio buvo kilę įtampų po to, kai jis Klaipėdos uosto vadovų atleido Arvydą Vaitkų.
DELFI primena, kad po pareiškimų ugniagesiams, kad šie grįžę iš gaisro, savo uniformas galėtų išsiplauti ir pasidžiauti, nemalonumų yra turėjęs ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. A. Širinskienė šios pavardės neminėjo, tačiau, šaltinių duomenimis, kyla klausimų ir dėl šio ministro darbo.
A. Širinskienė patikino, kad frakcija nėra svarsčiusi ministrų atleidimo. Be to dėl dabartinių Ministrų Kabineto narių darbo išsakomos pastabos, pasak jos, nėra tokio lygmens, kaip buvo dabar jau Vyriausybėje nebedirbančių ministrų atvejais.
„Tų Vyriausybės narių, kuriems teko daugiausiai pylos, šiuo metu jau nebėra tarp ministrų. Jie turėjo pasitraukti. Tikrai buvo labai kritikuojama švietimo ministrė, buvo daug diskusijų dėl aplinkos ministro ir kultūros ministrų. Tų žmonių jau nebėra. Dabar diskusijos dėl vieno ar kito ministro yra daug ramesnės“, – sakė A. Širinskienė.
Pasak jos, politikai gali turėti savo nuomonių dėl vieno ar kito ministro, tačiau lemiamas žodis vis tiek yra premjero.
„Tai yra jo artimoji komanda, su kuria jis dirba, tai manau jis ir įvardins su laiku, kas jam yra priimtina , kur jis mato, kad būtų galima pasitempti arba reikėtų „perkrauti“ ministerijų veiklą. Reikia laukti premjero, Seimo narių nuomonės nėra pirmaeilis dalykas“, – sakė A. Širinskienė.