Antradienį D. Rapšys iš Vilniaus pakilo į Kopenhagą, iš ten – į Vašingtoną, galiausiai iš JAV sostinės – Indianapolio link.
„Stengiuosi apie skrydžių trukmę negalvoti, geriau dėl to nesukti galvos“, – prieš kelionę Vilniaus oro uoste šypsojosi plaukikas.
Prieš geras dvi savaites D. Rapšys nustebino ir save: Vengrijoje vykusiame antrame etape 400 m laisvu stiliumi nuotolį įveikė per 3:43.36 min., užtikrintai užėmė 1 vietą. Tai – ne tik naujas šalies rekordas, bet ir pakartotas geriausias šio sezono planetos rezultatas.
Kalbėdamas apie būsimus startus Danas neskubėjo dalinti pažadų, nežinia, kokią įtaką savijautai turės tolima kelionė į kitą planetos pusrutulį ir startai be aklimatizacijos.
Į JAV D. Rapšys šįkart išskrido be trenerės Inos Paipelienės, jį lydi kineziterapeutas Andrius Bogdelis.
Paskutiniame FINA Čempionų lygos etape, kuris prasidės penktadienį, ilgų nuotolių plaukikas varžysis 200 m ir 400 m laisvu stiliumi rungtyse bei jėgas išmėgins 200 m plaukimo nugara nuotolyje.
Prieš kelionę D. Rapšys pasidalino mintimis apie būsimus startus JAV, plaukikus užklumpančius psichologinius sunkumus ir Rūtos Meilutytės galimus ateities planus.
– Laukia kiek kitoks startų tvarkaraštis, plauksite pirmąją dieną 200 m l. stiliumi, antrąją – pirmiausia nugara, tik tada 400 m laisvu stiliumi nuotolis. Ar tai gali turėti įtakos jūsų rezultatams?, – oro uoste D. Rapšio paklausė žurnalistai.
– Amerikiečiai koregavo tvarkaraštį pagal save. Tai, kad plauksiu pirmą dieną 200 m nuotolį yra labai gerai.
Tas startas nugara gal nelabai man laiku, bet matysiu, gal jį plauksiu ramiau. Sprendimą priimsiu jau vietoje.
– Vengrijoje 400 m rungtyje pusę distancijos įveikėte pasaulio rekordo tempu. Gal Indianapolyje yra planas šturmuoti planetos geriausią rezultatą?
– Sunku pasakyki. Vengrijoje tokio rezultato nesitikėjau. Šios varžybos tuo ir įdomios: gali įvertinti savo jėgas, pasižiūrėti, ką gali tą dieną iš savęs išspausti.
Galbūt pradėsiu plaukti dar greičiau, o gal antrą distancijos pusę plauksiu aukštesniu tempu. Tą sunku prognozuoti, nes skrydis per Atlantą nėra lengvas.
Man kiek lengviau skristi į Aziją ir ten startuoti be aklimatizacijos, nei keliauti į kitą pusę.
– Minėjote, kad tas tempas jus patį stebino, vadinasi, tas pasiruošimo planas, treniruotės atneša norimus rezultatus?
– Tikrai taip, kartais net trūksta tokios ugnelės patikėti, kad gali taip plaukti. Manau, jei kiekvienas žmogus patikėtų, kad gali daugiau, kiekvieno pasiekimai būtų dar geresni.
– Ar tai reiškia, kad kartais nesijaučiate pasaulio plaukimo elito dalimi?
– Ne visai taip. Dažniau sieki ne konkrečios pozicijos, o gero rezultato. O kai jį pasieki, tu ir atsidursi elito gretose.
– Ar labai sunku varžytis be aklimatizacijos?
– Įdomu išbandyti save, startuoti be didesnės adaptacijos, keliaujame tiesiai į varžybas, atskrendame ir kitą dieną startas. Man paprastai sunku užmigti naktį, arba prabundu trečią nakties ir nebegaliu užmigti, o dieną pradeda smarkiai traukti miegas.
– Ką pavyko nuveikti per pastarąsias dvi savaites, į ką treniruotėse kreipėte dėmesį?
– Po paskutinio starto ir pasiekto rezultato 400 m l. st. rungtyje apėmė euforija. Pailsėjau porą dienų, tai reiškia, kad per dieną dariau tik po vieną treniruotę (šypsosi). Tačiau tą jau laikau poilsiu.
O per kitas dienas – visko po truputį. Negali per jas visiškai atsipalaiduoti nuo plaukimo, bet ir negali perspausti su krūviais.
Siekėme išlaikyti panašią sportinę formą.
– Praėjusią savaitę apie karjeros pabaigą paskelbė Rūta Meilutytė. Apskritai, ne vienas plaukikas karjeros metu susidūrė su vidinėmis problemomis, pavyzdžiui, ir Michaelis Phelpsas. Kiek aplink save matote tų sunkumų siekiant rezultatų ir bandant tęsti karjerą?
– Sportas – toks dalykas, kuriame netrūksta psichologinių iššūkių. Eilinis žmogus pripranta prie savo rutinos ir susitaiko su savo ritmu. Sporte kiek kitaip. Jei pradedi jausti spaudimą, varžybų baimę, iškart tai atsispindi rezultatuose.
Absoliučiai kiekvienas atletas neišvengia psichologinių bėdų. Tik vieni tą pripažįsta, kiti slepia savyje. Būna ir man nelengvų akimirkų, ir to negalima ignoruoti bei užsidaryti savyje.
Svarbu nebijoti kitam prisipažinti, kad turi kažkokių problemų, pasikalbėti su psichologu, su artimu žmogumi. Tie, kurie užsidaro savyje, tiems yra labai sudėtinga gyventi. Tie, kurie atsiveria, jiems yra lengviau įveikti kylančius iššūkius.
Manau, Rūtai nebuvo lengva, galbūt neturėjo šalia žmogaus, su kuriuo galėtų pasikalbėti. Liūdna, bet taip kartais nutinka.
– Ką manote apie jos ateitį, ką R. Meilutytė galėtų toliau veikti gyvenime?
– Kiek girdėjau, labai susidomėjo fotografija, gal pasuks į meno sritį. Galbūt šturmuos meno olimpą, sunku pasakyti. Su ja asmeniškai nekalbėjau, ateitis parodys.
Kas žino, gal pailsės, sugrįš ir sakys – pradedame iš naujo. Gal pavargo nuo baseinų, gal reikia jai atsipūsti.
– O kai reikia pačiam pasikalbėti, kas būna tas žmogus?
– Svarbu žinoti, kad gyvenime ne tik pakilimai, bet ir nuosmukiai. Štai, greta manęs – kineziterapeutas Andrius Bogdelis, nešautų į galvą, kad jis galėtų pagelbėti psichologiniais dalykais.
Praėjusį kartą Vengrijoje po 200 m starto buvo įvairių minčių. Pasikalbėjome, padirbėjome psichologiškai ir 400 m laisvu stiliumi įveikiau puikiu tempu. Kartais nebesupranti, kaip taip gali būti. Visi atsakymai – tavo galvoje.
– Plaukimo rinktinėje neliko R. Meilutytės, ar jaučiate padidėjusią atsakomybę?
– Manau, taip mąstyti yra didelė klaida, jos neišvengė ir Rūta, kai ant jos pečių – didžiuliai lūkesčiai ir visų viltys. Mano atveju kitaip. Kaip minėjau anksčiau, esu „naujas kailis“.
Keliauju į varžybas su mintimi, kad neturiu jokių titulų ir man visiškai nesvarbūs kitų lūkesčiai, gal kažkas iš manęs tikisi aukso ar pasaulio rekordo. Keliauju parodyti tai, ką galiu geriausiai.
Neturiu jokių asmeninių lūkesčių, ant pečių neužsikraunu atsakomybės. Kažkas kalbėjo, kad tapsiu kapitonu, komandos vedliu. Nieko panašaus, esame invidualūs atletai, kiekvienas atliekame savo darbą.
– Paskutinis FINA Čempionų lygos etapas, ką šios varžybos jums suteikė ir kaip jas vertinate?
– Jos man tikrai labai patinka, kiek girdėjau, jos bus ir kitais metais, tik varžybų datos koreguojamos, nes – olimpiniai metai. Iš šių startų nemažai ko pasimokėme, pasisėmiau patirties. Ypač psichologiškai jos naudingos, nes varžosi stipriausi atletai, su jais dar susitiksiu eilėje kitų startų.
– Ir finansiškai neliekate tuščiomis.
– Iš tos pusės tikrai verta jose dalyvauti. Bet po finišų labiausiai džiaugiesi ne premijomis, o gerais rezultatais. Tačiau faktas, ta finansinė šių varžybų pusė yra desertas prie pietų stalo.
Naujo formato FINA varžybose kiekvienoje rungtyje startuoja po keturis atrinkus plaukikus, o FINA dosniai atsilygina geriausiems. 8,8 tūkst. eurų – už laimėtą rungtį, 17,6 tūkst. eurų už pagerintą planetos rekordą. Net ir nepavykus nugalėti iš viso 3,5 mln. eurų prizinį fondą sukaupusi FINA premijomis įvertina kiekvieną. Už antrą vietą plaukikui atitenka 7100 eurų premija, už trečiąją – 5300 eurų, už ketvirtąją – 4400 eurų suma.
FINA Čempionų lygos trečiasis etapas Indianapolyje (gegužės 31 – birželio 1 d.):
200 m laisvu stiliumi rungtis (gegužės 31 d., penktadienis):
Gabriele Detti (Italija)
Townley Haas (JAV)
Danas Rapšys
Pieter Timmers (Belgija)
200 m nugara rungtis (birželio 1 d., šeštadienis):
Ryan Murphy (JAV)
Jacob Pebley (JAV)
Matt Grevers (JAV)
Danas Rapšys
400 m laisvu stiliumi rungtis (birželio 1 d., šeštadienis):
Gabriele Detti (Italija)
Townley Haas (JAV)
Danas Rapšys
Michailas Romančukas (Ukraina)
Šių metų FINA Čempionų lygą sudaro trys etapai: pirmasis vyko Guangdžou, Kinijoje (balandžio 27-28 d.), antrasis – Budapešte, Vengrijoje (gegužės 11-12 d.), ir trečiasis – Indianapolyje, JAV (gegužės 31-birželio 1 d.).
