Paklausta, kaip jos gyvenimas atrodo dabar, garsi atlikėja nusijuokia: „jei atvirai, gyvenu mokslo metų pabaigos nuotaikomis, nes dirbu pedagoginį darbą su neformaliu ugdymu ir turiu dvi vaikų studijas. Taip ir važinėju tarp Alytaus ir Vilniaus, o šiuo metu užsiimu baigiamaisiais darbais. Vasarą jau lauks mano pačios koncertai ir atostogos.

Darbo su vaikais yra tikrai nemažai. Visada laukia daug koncertų, festivalių. Taip pat pasirodome ir mokyklose bei mokslo šventėse. Tačiau šis darbas yra labai malonus ir įdomus. Niekada neturėjau polinkio pedagogikai. Tik pamažu jis mano gyvenime tapo malonumu, nors bendrauti su vaikais ir per žaidimą mokyti juos dainuoti man patiko visada.

Dirbant su mažyliais reikia ir daug kantrybės. Esu perfekcionistė, todėl visada siekiu geriausio rezultato, tačiau pastebiu ir gyvenimišką taisyklę, kad kartais gali nepavykti taip, kaip planavome, tačiau nebūtinai tai bus blogai. Pavyzdžiui, 3-5 metų vaikučiai festivalyje pagal planą turi nueiti į vieną pusę, o jie pasuka į visai kitą ir tai tikrai nėra blogai, bet paskui pati sau galvoju, kam tiek laiko dėliojau visą planą (juokiasi). Tačiau čia ir visas žavesys. Vaikas niekada negali būti robotu ir niekada nepadarys visko kaip kareivis. Kaire koja juk nepradės žygiuoti“, – nestokodama geros nuotaikos pasakojo A. Pilypaitė.

Asta neslepia, jog ją džiugina ir soliniai pasirodymai bei tai, kad hitais tapusių jos dainų nepamiršta ir klausytojai. Pati atlikėja taip pat klausosi ir jaunosios kartos kolegų bei jų populiarumą laiko natūralia raida. „Normalu, kad jie yra labiau kviečiami, o mes, senesnės muzikinės kartos atstovai, šiandien galbūt esame mažiau populiarūs. Dažniausiai nesėdime ir neplanuojame didelių turų. Kadangi koncertai yra retesni, jų dar labiau laukiu ir tai tarsi šventė.

Būna sunku kai tenka vos ne iš pamokėlių bėgti į savo koncertą. Sunku, nes nuo seno turiu susiformavusį įprotį atsakingai ruoštis kiekvienam koncertui. Tai tarsi mano ritualas, todėl norisi tam ir laiko skirti“, – pasakojo dainininkė.

Prakalbus apie asmeninį gyvenimą Asta nusišypso. Dukterys Saulė ir Rūta paveldėjo kūrybingumą, o jaunėlė dar ir puikiai gamina. Tačiau paklausta, ar vokalo pamokų negaili ir savo atžaloms, moteris purto galvą: „Rūta kuria tik tada kai yra įkvėpimas, todėl ji gamina retai, bet kai gamina – visada šedevrą. Ji net elementarią kiaušinienę mane yra išmokiusi gaminti daug skaniau nei dariau tai ilgus metus. Saulė, kuriai jau dvidešimt, yra studentė bei puiki makiažo meistrė. Vis įsiprašau jos nugrimuoti mane ir koncertams. Abi dukterys yra labai kūrybingos asmenybės.

Kalbant apie muzikos pamokas, mokyti savo vaikus yra pernelyg sudėtinga. Pedagogė Nijolė Maceikaitė moko Rūtą dainuoti. Ji (N. Maceikaitė) kartais ir man pačiai padeda. Tik labai retais atvejais tėvai gali būti savo vaiko mokytojais. Ir peržvelgus istoriją, klasikų biografijas, juos ne tėvai mokė ir taip būna labai retai“.

Tai, kad jos jaunėlė dukrelė yra talentinga dainininkė, greitai suprato tiek giminaičiai, tiek ir kaimynai. Keturiolikmetė nuo mažens dainuoja visur, kur tik nueina. Kūrybingų dukterų mama įsitikinusi, jog savo kelią vaikai pasirenka patys, o paauglystėje svarbiausia išbandyti daug sričių ir pasirinkti tą, kuri arčiausiai širdies bei kartu neapleisti mokslų.

Ne tokiomis šviesiomis spalvomis žinoma moteris prisimena tik laikotarpį kai prieš kelerius metus susidūrė su rimtomis sveikatos problemomis. Tuomet sutrikus skydliaukės veiklai jai teko ryžtis net operacijai. „Dabar man viskas yra gerai, tačiau anksčiau turėtų sveikatos problemų ir operacijos pasekmės vis dar yra jaučiamos. Kas turi šių sutrikimų tikrai supras, kas tai yra.

Kartais norisi iškelti klausimą, kodėl daugeliu ligų sergantieji turi savo klubus, kur vieni kitiems padeda, pataria, galima rasti įvairios naudingos informacijos, o kodėl skydliaukės problemų turintieji to neturi? Tai tikrai yra labai sudėtinga liga, apie kurią reikėtų kalbėti tarpusavyje ir dalintis patirtimi. Ir statistika rodo, kad daug žmonių su tuo susiduria. Mielai pasidalinčiau mintimis ir patirtimi su kitais sergančiaisiais“, – sulaukti atsakymo iš kitų su šiomis problemomis susidūrusių žmonių vylėsi dainininkė.

Klausantis scenos senbūvės atrodo, kad intrigų ir pagundų kupinas šou pasaulis visada buvo kažkur nuošalėje. Tačiau čia Asta skuba pataisyti. Ji įsitikinusi, jog kiekvienas renkasi, kur jam dalyvauti ir su kuo sutikti. Nors savo karjeroje ji rinkosi daug jėgų pareikalavusius „Chorų karų“ ar įvairius šokių projektus, iš to pasisėmė daug žinių bei patirties, o triukšmingi vakarėliai ir pagundos nebuvo tai, kas ją žavėtų. „Didžiausias malonumas man yra scena. Iš jos ir klausytojų aš gaunu daug pozityvo. Ne veltui ir koncertų metu sakau, kad dėkoju už energiją, kuria dalijamės. Tiek klausytojai, tiek aš pati tuo dalijamės ir taip suteikiame vieni kitiems tai, ko reikia labiausiai“.

Jau dešimtmetį šalia jos yra ir mylimas vyras ir, kaip juokaudama sako pati dainininkė, jos statusas nesikeičia visus šiuos metus, nes gyvenime yra geras ir patikimas žmogus. Tiesa, apie asmeninį gyvenimą daugžodžiauti nelinkusi moteris išduoda, jog jos mylimas vyras nėra šou pasaulio atstovas.

Interviu metu Asta taip pat prasitarė, jog jau netrukus išgirsime ir apie laukiančius jos koncertinius planus, kuriuose – ir kūrybiniai planai su kitais žinomais šalies atlikėjais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (43)