„Po raginimo... nutraukiame savo bado streikus“, – pranešime sakė Denizas Kaya, kurį cituoja kurdų naujienų agentūra ANF. Kiek anksčiau Turkijoje kalinamus kurdus nutraukti savo bado streiką paragino pats A. Ocalanas, vienas iš Turkijoje uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) įkūrėjų.
Maždaug 3 tūkst. kurdų kalinių nuo lapkričio tęsė bado streiką, taip protestuodami prieš jo izoliaciją, o aštuoni kaliniai dėl to nusižudė, nurodo prokurdiška Liaudies demokratijos partija (HDP).
Turkija vieną savo didžiausių priešų A. Ocalaną sučiupo 1999 metų vasarį ir jau 20 metų kalina jį įtvirtintoje Imrali saloje netoli Stambulo.
PKK teroristine organizacija laiko Ankara ir jos sąjungininkai Vakaruose. Per kurdų sukilimą Turkijoje nuo 1984 metų žuvo daugiau kaip 40 tūkst. žmonių.
2015 metais žlugus ugnies nutraukimui, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sugriežtino savo retoriką kurdų sukilėlių atžvilgiu, taip sumažindamas politinio sprendinio šiam ilgai rusenančiam konfliktui tikimybę.
Kaip rašoma pranešime spaudai, gegužės pradžioje A. Ocalanas pirmą kartą po aštuonerių metų pertraukos susitiko su savo advokatais. A. Ocalano broliui Mehmetui sausio mėnesį pirmą kartą nuo 2016-ųjų buvo leista aplankyti jį kalėjime.
Sukilėlių lyderis gimė neturtingoje valstiečių šeimoje Emerlio kaime Turkijos pietryčiuose. Oficiali jo gimimo data yra 1949 metų balandžio 4-oji.
Turkų agentams jį sučiupus Kenijoje, jis už išdavystę buvo nuteistas mirti, bet Turkijai 2002-aisiais panaikinus mirties bausmę, bausmė A. Ocalanui buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos. Tuo metu šalis atrodė priartėjusi prie narystės Europos Sąjungoje užsitikrinimo.