aA
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laukia, kol Rusija duos signalą, kad yra pasirengusi baigti konfliktą: tai turėtų būti tribunolo sprendimo dėl jūreivių išlaisvinimo įvykdymas.
Volodymyras Zelenskis
© Itar-Tass / Scanpix

Rusijos sutikimas įvykdyti Tarptautinio jūrų teisės tribunolo sprendimą dėl Kerčės sąsiauryje sulaikytų ukrainiečių jūreivių ir laivų išlaisvinimo galėtų tapti pirmu veiksmu, signalizuojančiu apie norą baigti konfliktą su Ukraina. Tokią nuomonę Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė reaguodamas į minėtą tribunolo sprendimą, informuoja korrespondent.net.

„Įvykdydama Tarptautinio jūrų teisės tribunolo sprendimą dėl sulaikytų ukrainiečių jūreivių ir laivų išlaisvinimo Rusijos vyriausybė duotų pirmą signalą, kad tikrai yra pasirengusi baigti konfliktą su Ukraina“, – parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „Facebook“.

Ukrainos prezidentas mano, kad taip pasielgdama Rusija žengtų žingsnį „sąlygų deryboms sudarymo ir jos pačios sukeltų problemų sprendimo civilizuotomis priemonėmis“ keliu.

„Pasižiūrėsime, kokį kelią pasirinks Kremlius. Tačiau mes labai laukiame savo vaikinų sugrįžtant!“ – pridūrė V. Zelenskis.


Rusija privalo grąžinti į Ukrainą pagrobtus jūreivius, nutarė JT tribunolas

Jungtinių Tautų jūrų teisės tribunolas šeštadienį nutarė, kad Rusija privalo nedelsdama paleisti 24 Ukrainos karinių jūrų pajėgų jūreivius, taip pat tris laivus, pagrobtus per pernai lapkritį netoli Kerčės sąsiaurio įvykusį incidentą.

„Tribunolas reikalauja, kad Rusijos Federacija paleistų tris Ukrainos laivus ir 24 sulaikytus ukrainiečių jūreivius bei leistų jiems grįžti į Ukrainą“, – sakoma Vokietijos šiauriniame Hamburgo uostamiestyje įsikūrusio Tarptautinio Jūrų Teisės Tribunolo pirmininko Paik Jin-hyuno paskelbtos nutarties ištraukose.

Teisėjas pabrėžė, kad „Rusijai ir Ukrainai reikia susilaikyti nuo veiksmų, galinčių paaštrinti ginčą dėl incidento Kerčės sąsiauryje“.

Balandžio 16-ąją Ukraina kreipėsi į JT tribunolą, prašydama imtis priemonių prieš Rusiją, atsisakančią paleisti sulaikytus ukrainiečių jūreivius ir laivus.

Rusijos pasieniečiai prie Kerčės sąsiaurio lapkričio 25-ąją apšaudė ir perėmė tris Ukrainos laivus, mėginusius iš Juodosios jūros nuplaukti į ukrainiečių Mariupolio uostą Azovo jūroje, taip pat suėmė jų įgulų narius.


Rusija incidentą vadina provokacija, kaltina jūreivius neteisėtu sienos kirtimu ir ketina juos teisti.

Pagal Rusijos iškeltus kaltinimus sulaikytiems jūreiviams, lapkričio pabaigoje perkeltiems į kalėjimą Maskvoje, gresia iki šešerių metų laisvės atėmimo.

Incidentas Kerčės sąsiauryje buvo pirmasis tiesioginis Ukrainos ir Rusijos pajėgų susirėmimas per jau ilgiau kaip penkerius metus besitęsiantį konfliktą.

Rusija 2014 metų kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, o kiek vėliau Rytų Ukrainoje įsiplieskęs ginkluotas konfliktas tarp Maskvos remiamų separatistų ir Kijevo vyriausybės pajėgų nusinešė jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių, rodo JT statistika.

Neseniai kadenciją baigęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tvirtino, kad pagrobti jūreiviai yra karo belaisviai ir sakė, kad jų areštas yra „akiplėšiškas įrodymas, kad Rusija toliau ciniškai demonstruoja nepagarbą žmogaus teisėms“.

Rusija neigė kaip nors nusižengusi ir sakė nepripažįstanti tarptautinio tribunolo, įkurto pagal 168 valstybių pasirašytą JT Jūrų teisės konvenciją, jurisdikcijos šiai bylai.

Kremliaus tarptautinių santykių komiteto narys Bogdanas Bezpalka neseniai sakė propagandiniam radijui „Sputnik“, kad „Rusija nepažeidė tarptautinės teisės; Rusija reagavo į agresiją prieš ją“.

Tuo tarpu naujasis Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad įgyvendinusi JT tribunolo įpareigojimą paleisti jūreivius Maskva pasiųstų signalą, kad yra pasiruošusi užbaigti konfliktą su Ukraina.


Aklavietė

Anksčiau šį mėnesį Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Olena Zerkal kreipdamasi į tribunolą sakė, kad jūreivių kalinimas „yra papildomas pavyzdys, kad Rusija toliau nesilaiko tarptautinių įstatymų“.

„Kiekviena kalinimo diena, kiekviena apklausa, kiekviena teismo byla dar labiau aštrina abiejų šalių ginčą“, – pabrėžė ji.

Rusija teigia, kad ukrainiečių jūreivių teisės yra griežtai užtikrinamos, įskaitant teisę į teisinę pagalbą ir medikų priežiūrą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį kartu paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir paragino jį atnaujinti dialogą su Ukraina, kai į valdžią atėjo naujasis šios šalies vadovas V. Zelenskis.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo taip pat neseniai telefonu kalbėjosi su Maskva, siekdamas patikinti Rusiją, jog V. Zelenskis yra nusiteikęs žengti į priekį, kad „išeitų iš šios aklavietės“.

M. Pompeo sakė, kad Vašingtonas „ypač sveikintų ukrainiečių jūreivių, sulaikytų praeitais metais netoli Kerčės sąsiaurio, paleidimą“.

Tačiau nuo pirmadienį įvykusios V. Zelenskio inauguracijos įtampa tarp Kijevo ir Maskvos dar labiau padidėjo.

Naujasis lyderis paragino Vašingtoną paskelbti daugiau sankcijų Rusijai, o Kremlius nedelsdamas perspėjo, kad tokie veiksmai nepadėtų užbaigti karo Rytų Ukrainoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.