aA
Nuolatinis smurtas, patyčios ir atimami pinigai, o kad nekeltų pretenzijų – svaigindavo romų tabore pirktais narkotikais. Su tokia realybe susidūrusios Vilniaus Stoties rajone dirbančios gatvės prostitutės žinojo, kad jeigu nepasipriešins jas išnaudojusiam savadautojui, ne tik kad nieko neuždirbs, bet ir gyvenimą baigs kur nors neprižiūrimam patvory.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Jeigu nebūčiau pabėgusi, nežinau, kuo tai būtų pasibaigę“, – šiandien sako Stoties rajone daugybę metų dirbanti prostitutė. Iš savadautojo paspęstų spąstų mergina su seniausia pasaulyje profesija besiverčiančiomis „kolegėmis“ išsivadavo ne iš karto, tačiau šiandien į praeitį nebesižvalgo. Bet ir iš Stoties gatvių taip pat nesitraukia.

Tuo metu iš merginų prostitucijos pelnęsis jų savadautojas jau kraunasi lagaminus – Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad prieš tai net 17 kartų teistas vilnietis Rimas Vilkevičius už grotų turės praleisti pustrečių metų. Be to, baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Nijolė Žimkienė nutarė iš nuteistojo konfiskuoti daugiau kaip 3,6 tūkst. eurų – mažiausiai tiek jis uždirbo iš kelių merginų prostitucijos.

Didžiausią pelną R. Vilkevičiui atnešė mergina, kuri savadautojo priežiūroje buvo maždaug metus – ji teisėsaugos pareigūnams nurodė, kad buvo priversta atiduoti apie 3 tūkst. Eur. Tačiau, anot jos, ši suma galėjo būti ir didesnė, nes uždarbio ji neskaičiuodavo, o pinigus savadautojas paimdavo iš karto, kartais net nesulaukęs, kol ši „aptarnaus“ moteriškų glamonių trokštantį vyrą.

Nukentėjusiąja pripažinta mergina pasakojo, kad su R. Vilkevičiumi susipažino Stoties rajone, netrukus apsigyveno jo nuomojamame bute Naujininkų mikrorajone.

„Kadangi esu prostitutė ir stoviu prie Stoties, ne kartą iš manęs buvo reikalaujama mokėti vien už tai, kad čia stoviu“, – sakė mergina.

Ji sutiko mokėti – šiandien net negali paaiškinti kodėl, nes „apsaugos“ net nereikėjo, nors tariamas „apsaugininkas“ visą laiką stebėdavo, ar prostitučių paslaugomis atvykę pasinaudoti klientai merginų neskriaudžia. O jeigu koks nors klientas ir skriausdavo merginas, šios vis tiek „apsaugos“ nesulaukdavo.

Iš tikrųjų, anot prostitutės, R. Vilkevičius vaikščiodavo prostitučių numintais šaligatviais tik dėl to, kad jam visada reikėjo pinigų – juos iš karto išleisdavo narkotikams.

„Įsivaizduokite, aš nueidavau su klientu į viešbutį, po to grįždavau atgal ir jis iš karto prisistatydavo ir reikalaudavo pinigų, o kartais būdavo, kad pinigus paima man net nespėjus aptarnauti kliento, – sakė prostitutė. – Jis paimdavo visus mano pinigus ir tik jis spręsdavo, ką su jais daryti. Būdavo, kad neduodavau, bet tada jis smurtaudavo – anksčiau, kai apsigyvenau su R. Vilkevičiumi ir jis dar nevaldė mano pinigų, buvo viskas kitaip, bet pinigai jį pakeitė. Žinau, kad jis yra agresyvus žmogus, labai greitai įsiplieskia, gali ir sumušti – kartą man taip trenkė į šoną, kad net dvi savaites negalėjau atsikelti iš lovos.“

Merginos teigimu, savadautojas savo galios nebijodavo pademonstruoti ir viešai – ne kartą jai yra sudavęs tiesiog gatvėje.

„R. Vilkevičiaus namuose išgyvenau tik keturias dienas, po to nutariau išeiti, bet jis vis tiek manęs nepaliko ramybėje – atvažiuodavo prie Stoties ir reikalaudavo pinigų“, – sakė ji.

Mergina prisipažino, kad seksualines paslaugas teikė ir tuomet, kai buvo nėščia: R. Vilkevičius jos net nebandė sugėdinti, priešingai – net smurtaudavo ir reikalaudavo pinigų. „Lyg būčiau pinigų maišas – jis sakydavo, kad jeigu nemokėsiu jam, negalėsiu čia dirbti“, – kalbėjo ji.

Anot merginos, mokėti turėjo ir jos „kolegės“, nes nebuvo kito pasirinkimo. „Aš mokėjau, nes nenorėjau, kad mane muštų, – prisipažino nukentėjusioji. – Visos merginos, kurios dirba Stotyje, turėjo R. Vilkevičiui mokėti, visos jo bijojo, jis gyveno tik iš prostitučių uždirbamų pinigų.“

Vis dėlto, mergina prisipažino, kad savadautojas nupirkdavo narkotikų, nes be jų dirbti negalėjo. „O dirbu kasdien – per dieną galiu uždirbti ir 80, ir 300 Eur“, – sakė ji.

Kad R. Vilkevičius buvo tapęs pinigų vergu ir visus juos išleisdavo narkotinėms medžiagoms, kurias pirkdavo romų tabore, teisme aiškino ir kita nukentėjusiąja pripažinta prostitutė. Ji taip pat laikinai buvo apsigyvenusi savadautojo namuose.

„Tiksliau tai net ne jo buvo butas – jis tik nuomojosi iš vyro, kuris visada gerdavo, – kalbėjo mergina. – Aš taip pat turėdavau atiduoti visus uždirbtus pinigus, bet už juos nupirkdavo valgyti, narkotikų. Nenorėjau visko atiduoti, todėl kartą pasakiau, kad pasiskųsiu policijai – tada jis mane labai stipriai sumušė, dėl to buvo uždarytas į areštinę. Bet kai iš jos buvo išleistas, manęs nepaliko ramybėje – mušdavo ir vis grasindavo, kad jei vėl jį uždarys, nieko gero laisvėje nelaukčiau. Pabėgau iš jo namų – nežinau, kuo viskas būtų pasibaigę, jeigu to nebūčiau padariusi.“

Po patyčių Stoties prostitutė ryžosi išpažinčiai: jei nebūčiau pabėgusi, nežinau kuo tai būtų pasibaigę
© Shutterstock

Merginos teigimu, R. Vilkevičius visą laiką pabrėždavo, kad prostitutės jam pinigus moka ne šiaip, o esą už apsaugą. „Tačiau nemanau, kad buvo tokių atvejų, jog mane reikėtų saugoti, – kalbėjo ji. – Savadautojas turėtų dirbti, rūpintis merginomis, bet R. Vilkevičius nieko nedarydavo, sėdėdavo namuose ir laukdavo, kol mes uždirbsime pinigus. Seksualines paslaugas aš teikdavau Pylimo g., man klientų nereikėjo ieškoti – jie patys atvažiuodavo. R. Vilkevičius buvo suradęs klientų gal 5-6 kartus, nors jam dirbau apie 2 metus.“

Prostitutė nebijojo ir įvardyti savo teikiamų paslaugų įkainų – oralinis seksas kainuoja 20 Eur, natūralus lytinis aktas – 30, o „komplektas“ – 40 Eur. Dar daugiau mergina uždirbdavo seksualines paslaugas teikdama klientų namuose – kai šie ją susirasdavo pagal internete publikuojamus skelbimus.

„Su R. Vilkevičiumi susipažinau, kai man buvo 17 metų – tada jis laukė, kol tapsiu pilnamete ir galės mane išsiųsti dirbti į Angliją, – pasakojo mergina. – Bet aš nevažiavau, vietoj manęs išvažiavo kita mergina. Likau Vilniuje, sutarėme, kad čia teiksiu seksualines paslaugas – visus pinigus, gautus iš prostitucijos, atiduodavau jam, nes man tiesiog taip buvo pasakyta. Neslėpsiu, bijojau R. Vilkevičiaus, nes kartą jis buvo mane primušęs, jis mušė ir kitas merginas – dėl to, kad jos kažkur dingsta, neduoda pinigų, gautų iš prostitucijos.“

Kad R. Vilkevičius pelnosi iš Stoties prostitučių, mergina kartą norėjo telefonu pranešti policijai – įsiutęs savadautojas griebė už šiai priklausančio mobiliojo ryšio telefono ir jį sudaužė. Šio konflikto metu mergina taip pat buvo sumušta: „Mušė rankomis ir kojomis, spyrė į pilvą, juosmens sritį, prašiau nemušti, bet jam buvo vienodai.“

„Kai buvau nėščia, jis gaudavo iš manęs pinigų, bet buvo kelis kartus ir ranką pakėlęs, visą laiką reikalaudavo pinigų, jų reikėjo narkotikams, kartą net buvo atvejis, kai ėjau su klientu į viešbutį, o jis pribėgo ir pasakė, kad kol neduosiu jam pinigų, tol neisiu į viešbutį, – prisiminė kita mergina. – Klientas jam davė 10 ar 15 Eur. Buvo daug tokių situacijų. Anksčiau jis taip nesielgdavo, bet kai pradėjau su juo gyventi, kai pradėjau jam nešti pinigus, jį pinigai pakeitė.“

Mergina sakė, kad R. Vilkevičiaus namuose apsigyveno tik dėl to, jog neturėjo kur glaustis. „Kol gyvenau, jis visą laiką atveždavo narkotikų, – nukentėjusiosios teigimu, savadautojas visus pinigus išleisdavo kvaišalams, todėl net gailėdavo pinigų maistui – kartais kaip šuniui numesdavo vos porą eurų ir liepdavo nusipirkti kokį nors hotdogą. – Jis mane vis varydavo iš namų dirbti, nes norėjo, kad jam neščiau pinigus – jis norėjo nusipirkti automobilį.“

Tuo metu R. Vilkevičius apie santykius su Stoties prostitutėmis kalbėjo priešingai – vyras tikino, kad su merginomis palaikė draugiškus santykius, prieš jas nesmurtavo, o šios pačios jam duodavo pinigų, nes kartu gyveno.

Bylos duomenimis, R. Vilkevičius su Vilniaus Stoties rajone dirbančiomis prostitutėmis „susidraugavo“ dar 2017 m. pradžioje – už tai, kad verčiasi prostitucija, jos savo „stogui“ turėdavo atiduoti apie 30 proc. uždarbio. Bent dvi prostitutės pareigūnams nurodė, kad buvo priverstos mokėti – viena per tris mėnesius sumokėjo apie tūkstantį, o kita per metus – du tūkstančius eurų. Šiuos pinigus R. Vilkevičius teigia išleidęs narkotinėms medžiagoms, kurias kartu su tomis pačiomis prostitutėmis nusipirkdavo, kaip pats sakė, „kaime“ – romų tabore.

Daugybę kartų teistas vyras teisme pasakojo, kad nuomojosi butą Pelesos g., čia pas jį dažnai užeidavo prostitutės nusiprausti arba persirengti, nes „namuose buvo labai daug drabužių“. Be to, čia nuolat gyveno ir vyro draugė, kuri taip pat vertėsi prostitucija.

Po patyčių Stoties prostitutė ryžosi išpažinčiai: jei nebūčiau pabėgusi, nežinau kuo tai būtų pasibaigę
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Tuo metu vartojau narkotikus, likimas mane suvedė su tomis merginomis, kartu gyvenome ir vieni kitiems padėdavome, – sakė R. Vilkevičius. – Pripažįstu, kad iš panelių uždirbtų pinigų pirkdavau narkotikus, tačiau šioje istorijoje yra labai daug melo ir neteisybės – jos pačios vartodavo narkotikus, visada apvaginėdavo ir apgaudinėdavo klientus, nes jų pagrindinis tikslas buvo vienas – gauti pinigų. Ir tik tuomet, jeigu klientų nepavykdavo apvogti, jos suteikdavo paslaugas.“

Prostitučių darbą kontroliavęs R. Vilkevičius teisinosi, kad iš merginų nereikalaudavo pinigų – esą jos pačios duodavo.

„Būdavau Stoties rajone, privažiuodavo koks nors automobilis ar šiaip koks vyras ar berniukas prieidavo ir paklausdavo, kur galima mergaičių rasti, – sakė jis. – Pasakydavau, kur ir kokia stovi, o jau po to panelės pačios su klientu tardavosi ir šie joms atsiskaitydavo. Taip ir gavosi, kad aš pasipelniau iš jų prostitucijos, nes po to važiuodavome į kaimą pirkti narkotikų.“

R. Vilkevičiaus teigimu, kiekviena mergina savo klientui nurodydavo savo kainą, tačiau dažniausiai oralinis seksas kainuodavo 15, įprastinis seksas – 30, o visas „kompleksas“ – 50 Eur. Šiek tiek brangiau tekdavo mokėti, jeigu klientai norėdavo su mergina vykti kur nors į namus ar viešbutį.

„Kartais merginos uždirbdavo daugiau pinigų ir juos man atnešdavo pasaugoti, nes bijodavo, kad klientai gali jas apiplėšti“, – kaltinamasis prisipažino, kad dažniausiai „saugodavo“ nuo 100 iki 300 Eur.

Nors ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad R. Vilkevičius prostitučių paslaugas taip pat reiklamavo internete esančiuose skelbimų puslapiuose, vyras tai neigė ir tikino, jog net nemoka naudotis išmaniuoju mobiliojo ryšio telefonu. Vis dėlto, jis pripažino, kad sulaukdavo telefono skambučių iš vyrų, ieškojusių prostitučių, ir net su jais sutardavo dėl merginų „darbo“.

Po patyčių Stoties prostitutė ryžosi išpažinčiai: jei nebūčiau pabėgusi, nežinau kuo tai būtų pasibaigę
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

O neigti ir nebuvo ką – pareigūnai slapta užfiksavo pokalbius, kaip R. Vilkevičius bendrauja ne tik su merginomis, kurias jis vadindavo „saulytėmis“, bet ir klientais, ieškojusiais nuotykių su nepažįstamosiomis. Vienas tokių klientų gyvena sostinės Antakalnio mikrorajone – senyvo amžiaus vyras dažnai į namus išsikviesdavo vieną Stoties prostitučių. Kartą, kai nuolat jį lankiusi prostitutė miegojo, suskambo jos telefonas – į skambutį atsiliepęs vyras senjorui pranešė, kad jo mergaitė yra keletą mėnesių nėščia ir šiuo metu miega, tačiau su juo „pabendrauti“ galėtų kita žavi „saulytė“.

Užsakovas sutiko, todėl netrukus į jo namus atvyko kita mergina, vardu Karina. „Aš jos laukiau kieme, prie namo, o kai Karina išėjo, sakė, kad tai – labai mielas senučiukas, kuris net ir arbatpinigių paliko – vietoj 60 sumokėjo 100 Eur“, – pasakojo R. Vilkevičius.

Šiuos pinigus jie taip pat išleido narkotinėms medžiagoms. „Per dieną vien man reikėdavo 30-40 Eur narkotikams“, – sakė jis.

„Merginos pinigų neturėdavo, juos išleisdavo narkotikams, nors vieną jų bandžiau perkalbėti ir net apgaudinėjau – pirkdavau metadoną, – kalbėjo R. Vilkevičius. – Panelėms siūliau neišleisti visų pinigų narkotikams, aš net rūpinausi vienos merginos vaiku – jį augino močiutė, todėl nuveždavau ne tik žaislų, bet ir pinigų, nes motina juo visiškai nesirūpino.“

R. Vilkevičius prisipažino, kad stengėsi rūpintis ir prostitučių įvaizdžiu – ragindavo nusipirkti naujų drabužių, atrodyti patraukliau, o ne gatvėse trintis su tais pačiais rūbais.

Prostitučių „stogas“ taip pat atskleidė, kad ir tarp Stoties rajone dirbančių merginų yra didelė konkurencija, jos net yra pasidalijusios teritorijas, kuriose laukia klientų. „Sodų g., arčiau Stoties, laukia jaunesnės panelės, o Pylimo g. vaikšto vyresnės“, – R. Vilkevičiaus teigimu, šios nerašytos taisyklės galiojo daugelį metų, tačiau kartais klientų nesulaukiančios prostitutės šią tvarką pažeisdavo ir tarp merginų kildavo konfliktai.

„Tokiais atvejais tekdavo jas apraminti“, – prisipažino prostitučių „stogas“.

Nesutarimų su merginais būta ir dėl pinigų – nukentėjusiąja pripažinta prostitutė, vardu Sonata, pareigūnams nurodė, kad R. Vilkevičius iš jos prievartavo turtą: už tai, kad ir toliau galėtų dirbti Stoties rajone, reikalavo pinigų, o ji buvo priversta sumokėti 300-400 Eur (tikslios sumos negalėjo nurodyti). Sonata teigė taip pat dar apie 500-600 Eur sumokėjo už vadinamąją apsaugą – būtent po jos policijai parašyto pareiškimo buvo pradėtas tyrimas.

Tuo metu R. Vilkevičius kratėsi reketininko etiketės – jis teigė, kad Sonata jam buvo skolinga pinigų, kuriuos šis pasiskolino iš savo motinos ir juos perskolino.

„Ji žadėjo pinigus grąžinti, tačiau vis delsė, kartą jos paklausiau, kada grąžinsi, nes jau praėjo pakankamai laiko, – teisme aiškino kaltinamasis. – Ji su manimi labai negrąžiai kalbėjo, sakė, kad kada norės, tada ir grąžins, todėl neišlaikiau ir kartą jai sudaviau. O ji atkeršydama kreipėsi į policiją.“

R. Vilkevičius neslėpė, kad su Sonata vėliau ne kartą buvo susitikęs, net kartu pirko ir vartojo narkotikus, o tada, kai buvo uždarytas į Lukiškių kalėjimą, telefonu skambino kitai prostitutei ir prašė pakalbėti su merginomis, jog šios pareigūnams esą nemeluotų ir neišsigalvotų nebūtų istorijų.

Rimas Vilkevičius
Rimas Vilkevičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tačiau neperkalbėjo – nukentėjusiomis pripažintos prostitutės laikėsi savo pozicijos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. R. Vilkevičius įsitikinęs, kad taip jam kerštaujama, tačiau taip ir nesugebėjo paaiškinti, dėl ko – esą Karina, kuri per metus iš savo uždarbio atidavė apie du tūkstančius eurų, nors ir buvo nepilnametė, tačiau tikėjosi, kad šis ją išveš dirbti į Didžiąją Britaniją.

„Jeigu būčiau tikras savadautojas, būčiau ją išvežęs, tai man būtų kur kas pelningiau“, – teisinosi aštuonioliktą kartą nuteistas vyras.

Jis prisipažino, kad narkotikus pradėjo vartoti sėdėdamas pataisos namuose – pirmą kartą buvo nuteistas dar būdamas 16 metų.

„Zonoje esu praleidęs daugybę metų, narkotikus pradėjau vartoti sėdėdamas zonoje, – teisme aiškino R. Vilkevičius. – Šiuo metu esu registruotas darbo biržoje, noriu susirasti darbą ir pakeisti savo gyvenimą, nes kai sėdau 16 metų, taip atrodo, kad tik tokį gyvenimą ir gyvenu. Nenorėjau daryti jokių nusikaltimų, bet buvau priklausomas nuo narkotikų. Bausmė nepakeis nei manęs, nei mano gyvenimo – dabar gydausi nuo priklausomybės narkotikams.“

R. Vilkevičius buvo teisiamas ne tik Lietuvoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje – dar 2013 m. teismas jį ir kitus lietuvius buvo pripažinęs kaltu dėl tautiečio pagrobimo, reikalaujant išpirkos, ir neteisėto laisvės atėmimo. Britai tada išsiaiškino, kad lietuvis buvo pagrobtas ir kankinamas tik dėl to, kad buvo skolingas nedidelę pinigų sumą. Skolos nesulaukę nusikaltėliai jį pagrobė ir reikalavo net 10 tūkst. svarų, bet po trijų parų įkaitas buvo išlaisvintas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.