Visoriuose įsikūrusios „Soli Tek R&D“ ir „Soli Tek cells“ saulės energetika užsiima nuo 2009 metų. Šiandien mokslinių tyrimų ir plėtros įmonėje dirba 6 darbuotojai, gamybos – 46, o 2018 metais prie jų prisijungė ir montavimo paslaugas teikianti „Solitekas LT“, turinti 14 darbuotojų.
Visos jos priklauso verslininko Vidmanto Janulevičiaus šeimos valdomai „Global BOD Group“. Įmonių grupė dar turi optinių laikmenų ir akinių lęšių verslus.
„4 metus užtruko, kol įgijome žinias, išsirinkome įrengimus, suprojektavome pastatą, kuriame dabar gaminame saulės elementus ir modulius“, – pasakojo „Soli Tek cells“ vadovas Julius Sakalauskas.
Naujausios įmonių finansinės ataskaitos rodo, kad jos veikia nuostolingai. Gamyba 2017 metais patyrė 600 tūkst. eurų nuostolį, o tyrimai 2018 metais – 1,3 mln. eurų.
Kaip aiškino „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas V. Janulevičius, taip yra dėl investicijų.
„Mes kasmet po 5–6 mln. eurų investuojame vien tik į tyrimus. Visi įsivaizduoja, kad iš to galima staigiai uždirbti, bet iš to uždirbi tik tada, kai kažką konkretaus parduodi. Be to, yra didelis mūsų įrengimų nusidėvėjimas.
Per 5 metus nudėvėjome visus įrengimus. Jei įmonė pasirenka nusidėvėjimo strategiją 7–10 metų, kaip dauguma, tada būtume visą laiką pelningi, bet problema, pasirinkus ilgą nusidėvėjimą – po 7 metų gali tą įrangą išmesti ir tada praktiškai bankrutuoji. Turi keistis labai greitai, nes viskas juda labai sparčiai“, – kalbėjo jis.
V. Janulevičius sakė, kad šiuo metu neturi jokių paskolų iš bankų. „Daugiausiai paskolų ateina iš „Global BOD Group“, skolina pati „motina“, – paaiškino jis.
Įmonių savininkas dar nurodė, kad tikisi, jog 2019 metais jau pavyks uždirbti nors nedidelį pelną.
V. Janulevičius dar atskleidė, kad svarsto šiuo metu Latvijoje registruotą „Global BOD Group“ perkelti į Lietuvą. „Tuomet Latviją pasirinkome, nes daug verslų vystėme Estijoje, o ji buvo per vidurį. Dar prieš 5 metus sąlygos buvo geresnės. Šiuo metu Lietuva yra, ko gero, geresnė ir mes svarstome centrinę buveinę grąžinti į Lietuvą“, – sakė jis.
Dviejų rūšių moduliai
„Soli Tek cells“ gamina saulės modulius. Tai – į vieną grandinę sujungti elektrą generuojantys saulės elementai, apsaugoti nuo aplinkos poveikio. „Kaip gerai apsaugosi saulės elementą, taip ilgaamžiškai veiks saulės jėgainė, bėgant metams mažiau degraduos jos galia“, – aiškino J. Sakalauskas.
Įmonė siūlo dviejų rūšių gaminius. Standartinis yra paprasčiausias ir labiausiai paplitęs visame pasaulyje.
„Jis skirtas klientų segmentui, kuriam reikia mažesnės kainos. Jame iš priekio yra specialus stiklas, o iš galo – 0,2 milimetro storio plastiko lakštelis. Tai pati silpniausia modulio vieta. Dauguma modulių dėl to ir nustoja veikti – jis arba sutrūkinėja nuo temperatūrų ir saulės poveikio, arba tiesiog atsilaminuoja per kraštus ir į saulės modulį patenka vanduo“, – sakė J. Sakalauskas. Šiam moduliui taikoma 20 metų garantija.
Tuo metu moduliui stiklas-stiklas taikoma 30 metų garantija. „Jis yra žymiai patvaresnis, ilgaamžiškesnis. Tai yra du 3 mm storio stiklai, suklijuoti tarpusavyje, todėl saulės elementas yra vienodai apsaugotas tiek iš priekio, tiek iš galo. Pavyzdžiui, jis gali atlaikyti 8 metrų sniego apkrovą“, – pasakojo „Soli Tek cells“ vadovas.
„Global BOD Group“ įmonės ne tik kuria ir gamina, bet ir montuoja saulės jėgaines. Kaip aiškino V. Janulevičius, toks kelias pasirinktas norint užtikrinti kokybę.
„Parodyti kokybę ir nueiti iki galutinio vartotojo yra labai sudėtinga, būnant gamintoju. Visi, deja, perka pigesnį produktą, o tai diskredituoja saulę. Pavyzdžiui, 2012–2013 metais turėjome labai daug montuotojų (per 40), kurių šiandien nebėra. Jie neteikia jokių garantijų, priežiūros. Suinstaliavo daugiausiai azijietišką pigų produktą, kuris šiandien nebeveikia.
Todėl mūsų sprendimas buvo eiti į vertikalę tam, kad užtikrintume ilgaamžę kokybę. Mes duodame 30 metų garantiją, kai azijiečiai duoda 10 metų. Mes žinome savo produktą, naudojame labai kokybiškus komponentus – europinius ir japoniškus“, – sakė jis.
Išdalins 4,5 mln. eurų
Gegužę Lietuvoje prasidėjo paraiškų teikimas, norintiems įsirengti saulės elektrinę. Šiuo metu į paramą gali pretenduoti vieno arba dviejų butų namų ir sodo namų savininkai. Valstybė skatina rinktis mažesnės galios – iki 5 kilovatų jėgaines, kurios būtų statomos ant pastato.
D. Černiauskas sakė, kad 5 kW galios saulės moduliai užima apie 30 kvadratinių metrų stogo plokštumos.
„Maždaug 100 kv. m energetinės A klasės namui pilnai to pakanka. Jei namas senesnis, 10 metų ir C klasės, tada paprastai reikėtų daugiau – 7 arba 10 kW“, – aiškino jis.
Specialistas patarė iš anksto įvertinti – galbūt namo savininkai ateityje planuoja įsirengti kondicionierių, kuris sunaudoja apie 1 tūkst. kW per metus, arba įsigyti elektromobilį, kuris 15 tūkst. kilometrų pareikalaus 3 tūkst. kW.
D. Černiauskas dėstė, kad saulės jėgainės kaina priklauso nuo pasirinko modulio. 5 kW standartinio gali kainuoti apie 5 tūkst. eurų, 5 kW stiklas-stiklas atsietų maždaug 6 tūkst. eurų.
Tačiau gavus valstybės paramą, šios išlaidos šiek tiek mažėja. Aplinkos projektų valdymo agentūra siūlo 322,91 euro paramą už 1 kW. Ją panaudoti galima maksimaliai 10 kW jėgainei.
„Įrengiant 10 kW elektrinę su stiklas-stiklas, kainuotų apie 12 tūkst. eurų su PVM. Nuo tos sumos gali atgauti 3 223 eurus. Rezultate – vietoje 12 tūkst. išeina apie 9 tūkst. eurų elektrinė, – skaičiavo D. Černiauskas. – Tada gali žinoti, kad per metus elektrai išleisi daugiausiai 200 eurų, t.y. kas mėnesi mokėsi po 17 eurų abonementą už perteklinės elektros energijos pasaugojimą.“
„Solitekas LT“ vadovas sakė, kad didžioji jo klientų dalis yra vidutinių ir aukštesnių pajamų, naujų arba 5–7 metų senumo namų savininkai.
J. Sakalauskas dar pridūrė, kad šiandien saulės modulius galima naudoti kaip stogo dangą, vietoje čerpių. Jų netgi yra skirtingų spalvų, tačiau ir kainuoja jie 4 kartus brangiau, o yra 30–50 proc. mažesnės galios.
D. Černiauskas pripažino, kad valstybės parama naudinga saulės modulių verslui.
„Verslui tikrai naudinga. Tai skatina vartotoją pasirinkti produktą, pagyvina darbą verslui. Pastebėjome, kad per pastaruosius 2 mėnesius, po paskelbimo, kad bus parama, padaugėjo užklausų. Dalyvavome „Restos“ parodoje, tai žmonės ėjo, klausinėjo, prašė pasiūlymų. Per pirmus 4 šių metų mėnesius gavome 400 užklausų. Nuo balandžio vidurio iki gegužės – per 250. Tai 2,5 karto daugiau nei iki tol“, – sakė jis.
Šiuo metu „Soli Tek cells“ pagamina maždaug 500 modulių per dieną. Įmonė planuoja per visus 2019 metus pagaminti 200 tūkst., t.y. dvigubai daugiau nei pernai.
„Jaučiame suaktyvėjimą ne tik Lietuvos rinkoje, bet ir visoje Europoje. Pernai turėjome žaliavos kainų kritimą, atpigo silicis. Dėl to krito ir įrengimų kaina. Dabar yra sujudimas, netgi jaučiamas modulių trūkumas rinkoje, todėl dirbame pilnu pajėgumu“, – sakė J. Sakalauskas.
Jis dar nurodė, kad ankstesniais metais daugiau nei 90 proc. produkcijos buvo eksportuojama į Skandinaviją, Beneliukso šalis, Alpių regioną, o šiemet ši dalis turėtų sumažėti iki 80 proc. Penktadalis liks Lietuvoje.
Vienintelis būdas – daugiabučiai
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau yra sakęs, kad 2020 metais elektrą namuose turėtų gaminti 34 tūkst. namų ūkių. D. Černiauskas prisiminė tuomet skaičiavęs, jog norint šio tikslo pasiekti, reikėtų, kad per dieną Lietuvoje būtų įrengiama po 50 jėgainių.
„Lietuvoje net nėra tokių montuotojų pajėgumų, – sakė jis. – Tokį skaičių pasiekti galima tik įrengiant saulės jėgaines ant daugiabučių. Tačiau čia yra kiti iššūkiai, nes tai bendra nuosavybė, turi būti 100 proc. sutikimas, o tai sunkiai įgyvendinama. Tai nėra renovacija, kur užtenka 50 proc.+1. Čia reikia įstatymus keisti. Kitas sprendimas yra nutolę gamintojai, kai galėtum ir už miesto įrengti kelių šimtų kW jėgainę, o žmonės pasirinktų tapti gaminančiais vartotojais joje“, – sakė jis.
Bendrai saulės elektrinės per pastaruosius 10 metų labai patobulėjo, sakė V. Janulevičius.
„2009 metais 1 saulės elemento vatas kainavo 1 eurą. Šiandien kainuoja 12 centų. Tai vos ne 10 kartų sumažėjo, kai mes planavome, kad 6–7 kartai bus 2020 metais.
1 kilogramas silicio 2008 metais kainavo 450 dolerių. Šiandien kainuoja 8 dolerius. Taip atsitiko dėl patobulintos metalurginio sicilio technologijos. Anksčiau jis buvo auginamas specialiai, o dabar verdant metalą išsiskiria šlakai (silicis). Čia yra esminis saulės lūžis.
Efektyvumas taip pat augo – nuo 13 iki 23 proc. Šiaip didžiausias įmanomas saulės šviesos konvertavimo į elektrą efektyvumas yra 33 proc.“, – pasakojo jis.
Saulės jėgainėms naudingas galėtų būti ir besikeičiantis klimatas Lietuvoje. Tačiau D. Černiauskas pastebėjo, jog kiekvieni metai yra skirtingi.
„Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pastarieji 10 metų Lietuvoje buvo labiau saulėti, nei prieš tai buvęs dešimtmetis. Tačiau metai nuo metu gali skirtis iki 15 proc. Pavyzdžiui, 2018 metais saulės buvo daug, o 2017-aisiais – mažai“, – sakė jis.
Specialisto teigimu, saulės jėgainėms labiau tinka nuosaiki šalies temperatūra, kuri reiškia, kad moduliai patiria mažiau degradacijos.
Atsinaujinantys ištekliai skatinami kovoje su klimato krize. Dėl to saulės jėgaines remia valstybė.
V. Janulevičius sakė, kad po Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo sprendimo pasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo žmonijos perspektyvas vertina kiek pesimistiškiau.
„Viltys apmažėjo, bet manau, kad kuo toliau eisime į atsinaujinančią energetiką, tuo labiau ji pigs, tuo labiau taps efektyvesnė, todėl turime investuoti dabar“, – sakė jis.
