aA
Regioninė atskirtis lėmė tai, kad Lietuvos ekonomikos augimas atsilieka nuo kitų Baltijos šalių, Eltai teigė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
© Shutterstock

„Lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, ekonomikos augimas Lietuvoje eilę metų buvo lėtesnis todėl, kad lėčiau augo regionai. Buvo didelė regioninė atskirtis. Vilnius augo net greičiau nei Ryga, tačiau likusi Lietuvos dalis augo pakankamai lėtai, todėl bendrą Lietuvos augimą nusmukdydavo“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, Vilnius sukuria 40 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), o Ryga apie 70 proc., todėl Latvijoje likę 30 proc. bendroje statistikoje daro mažą poveikį, juolab Lietuvoje jau išsemti ekonomikos augimo ištekliai, kuriais dabar sėkmingai naudojasi Latvija.

„Per pastaruosius dvejus metus Latvijos ekonomikos spartesnį augimą lėmė nekilnojamo turto (NT) sektoriaus atsigavimas, didesnis panaudojimas ES lėšų, tuo tarpu Lietuvoje mes jau buvome pasiekę NT piką anksčiau, taip pat lėšų įsisavinimas buvo pakankamai menkas. Žemės ūkio sektoriaus prastas derlius praeitais metais irgi nupjovė kelias dešimtąsias procentinio punkto ekonomikos augimo“, – Eltai sakė ekonomistas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Domantas Pipas

Ž. Mauricas atkreipė dėmesį ir į tai, kad antras pagal dydį Latvijos miestas Daugpilis vidutiniu atlyginimu 100 eurų nusileidžia net nuo Utenos apskrities vidurkio.

„Latvija turi tokį fenomeną, kaip Daugpilis, kuris šiaip nėra mažas pagal savo gyventojų skaičių, vis dar turi virš 100 tūkst. gyventojų, bet yra itin ekonomiškai atsilikęs. Netgi darbo užmokestis Daugpilyje yra 100 eurų mažesnis nei Utenos apskrityje. Skirtumas tarp Daugpilio ir Rygos yra labai didelis“, – teigė ekonomistas.

Kaip ELTA jau rašė, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kiek anksčiau pateikė skaičiavimus, kad Lenkijos ekonomika šiemet turėtų išaugti 4 proc. BVP, Latvijos – 3,9 proc., o Estijos – 3,5 proc.

Tuo tarpu EBPO antradienį paskelbė pavasario prognozę - numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc., o 2020 m. sulėtės iki 2,5 proc.

EBPO nuomone, silpna išorės paklausa lėtins šalies eksportą, o dėl vyraujančio globalaus neužtikrintumo poveikio verslo sprendimams investicijų augimas sulėtės nuo vidutiniškai 6,6 proc. 2017–2018 m. iki 4,7 proc. 2019–2020 m. Numatoma, kad infliacija artimiausius dvejus metus vidutiniškai sudarys 2,2 proc., nedarbo lygis sumažės nuo 6,2 proc. 2018 m. iki 5,9 proc. 2019 m. ir 5,8 proc. 2020 metais. EBPO vertinimu 2019-2020 m. valdžios sektoriaus perteklius sudarys 0,4 proc. BVP ir 0,2 proc. BVP atitinkamai, o projektuojama fiskalinė politika bus iš esmės neutrali.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.