aA
Šią savaitę rinkėjai iš 28 Europos Sąjungos (ES) narių renka savo atstovus Europos Parlamente (EP), ir dabar jų balsas didžiąja dalimi gali nulemti ES likimą. Augantis populizmas ir euroskepticizmas, vakuumas po Angelos Merkel lyderystės, antagonistiniai prekybos karai ir nenutrūkstanti „Brexit“ drama įgauna grėsmingą pavidalą ir gali aptemdyti naujojo parlamento sesiją, kuri prasidės liepą.
Europos Parlamentas
© PA / Scanpix

Kad padėtume jums geriau suprasti šiuos itin svarbius rinkimus, nuo kurių rezultatų labai daug kas priklauso, pateikiame orientacinius duomenis apie tai, kaip veikia rinkimų mechanizmas, koks šiuo metu yra Parlamentas ir ko tikėtis iš šią savaitę prasidėjusio balsavimo.

Europos Parlamentas yra vienintelė ES institucija, kurios nariai renkami tiesioginiu visuotiniu balsavimu. Europos Parlamento nariai patvirtina Europos Komisijos (EK) - ES vykdomosios valdžios institucijos, - pirmininko kandidatūrą ir įstatymus, reguliuojančius ES veiklą.

Europos Parlamento 751 vietos paskirstomos tarp ES narių-valstybių pagal gyventojų skaičių. Kiekvienos šalies rinkėjai atiduoda savo balsą už nacionalines partijas. Šios partijos yra susijusios su partijomis Europos lygmenyje, kurioms, savo ruožtu, Parlamente atstovaujama per įvairias politines grupes. Grupė, surinkusi daugiausia vietų, turi didžiausių galimybių daryti įtaką Europos Komisijos politikos krypčiai.

Nuo 1999 metų Europos liaudies partija (EPP), vienijanti ES pagrindines centro dešiniųjų politines jėgas, ir jos pirmtakai surenka daugiausia vietų.

Balsavimas prasideda gegužės 23 dieną. Ketvirtadienį prie balsadėžių ėjo Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės rinkėjai. Rinkimai vyks keturias dienas. Lietuvoje rinkimai į EP vyks sekmadienį, gegužės 26 dieną.

Toliau pateikiame „Bloomberg“ duomenis, kiek kiekvienoje konkrečioje šalyje konkrečios partijos užima vietų EP.