„VoteWatch Europe“ pačių įtakingiausių europarlamentarų šimtuką sudarinėjo remdamasis tokiais kriterijais kaip posėdžių lankomumas ir aktyvumas balsuojant. Taip pat buvo atsižvelgiama į tai, kiek kartų vienas ar kitas europarlamentaras plenarinės sesijos metu sakė kalbą, pateikė pataisos siūlymą ar užklausą Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Tarybai, ar buvo įvardytas kaip teisės akto pranešėjas. Deja, nei vienas europarlamentaras iš Lietuvos į šį šimtuką nepateko.
Patys įtakingiausi Europos Parlamento deputatai
Taigi, paaiškėjo, kad visi dešimt pačių įtakingiausių Europos Parlamento deputatų priklauso trims ar keturioms didžiausioms Europos Parlamento grupėms: centro dešinės Europos Liaudies Partijai (EPP), kairės pakraipos Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai (S&D) ir centro Liberalų ir Demokratų partijų aljansui už Europą (ALDE).
„Europos Parlamente, kadangi ten nėra nei daugumos, nei opozicijos, labai svarbu tiesti tiltus. Tas, kas moka parodyti, kad geba klausytis ir linkęs ieškoti kompromisų – o juk tai ir yra Europos Sąjungos duona kasdieninė – turi daugiau galimybių tapti įtakingu deputatu, nes tokios savybės padeda užsitarnauti politinių grupių paramą“, – „Euronews“ paaiškino „VoteWatch Europe“ analitikas Davide‘as Ferrari.
„Jeigu priklausote marginalų grupei, jūsų įtaka bus labai ribota“, – pridūrė jis.
Taigi, pačiu įtakingiausiu europarlamentaru pripažintas Antonio Tajani, o jo tėvynainis Gualtieri Roberto, vadovaujantis įtakingam Ekonomikos ir monetarinės politikos komitetui, įtakingiausiųjų sąraše liko trečias.
Europarlamentaras iš Vokietijos Manfredas Weberis, siekiantis Europos Komisijos pirmininko poste pakeisti Jeaną Claude‘ą Juckerį, užsitikrino antrą vieną įtakingiausių sąraše. Jo konkurentas kovoje dėl minėtojo posto belgas Guy Verhofstadtas liko devintas.
Adina Ioana Valean įtakingiausių Europos Parlamentarų sąraše liko ketvirta. Europarlamentarė iš Rumunijos vadovauja Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui, priklauso santykių su Jungtinėmis Valstijomis delegacijai. Toliau sąraše – Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos lyderis iš Vokietijos Udo Bullmannas ir austras Karas Othmaras, pirmininkaujantis Europos Sąjungos ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto delegacijai ir priklausantis dar keliems komitetams.
Į įtakingiausiųjų dešimtuką patenka ir dvi Ispanijos parlamentarės: septintoje vietoje yra Eider Gardiazabel Ribial, o dešimtoje – Ayala Sender. Pastaroji vadovauja dviem delegacijoms ir priklauso trims komitetams. Aštuntą poziciją užima europarlamentarė iš Lenkijos Danuta Maria Hubner.
Įtakingiausios valstybės narės
Reitinge daugiausia būtent Vokietijos europarlamentarų – į šimtuką pateko net 22 vokiečiai. Prancūzija ir Italija reitinge turi atitinkamai 11 ir 8 politikus. Vertėtų akcentuoti, kad būtent šios trys valstybės narės 751 mandato parlamentare turi didžiausią deputatų skaičių.
Remiantis „VoteWatch Europe“, Prancūzijos įtakai nemenką smūgį sudavė 2014 metų Marine Le Pen radikaliosios dešinės judėjimo „Nacionalinis sambūris“ pergalė. Ši politinė jėga priklauso mažiausiai iš visų politinių Parlamento grupių – „Tautų ir laisvės Europai“.
„Nė vienas „Tautų ir laisvės Europos“ pateiktas siūlymas plenarinio posėdžio metu sulaukė pritarimo, nė vienas šios politinės grupės narys neužima vadovaujančio posto“, – akcentuojama parengtoje ataskaitoje.
Jungtinės Karalystės pozicija panaši. Nors Parlamente ji ir turi tokį mandatų skaičių kaip Italija (73), jos įtaka labai ribota. Taip nutiko dėl Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos (būtent ji pasisakė iš šalies traukimąsi iš Europos Sąjungos) pergalės 2014 metais.
Ketvirtą vietą draugiškai dalijasi Nyderlandai, Lenkija ir Ispanija (visos šalys turi po keturis mandatus Europos Parlamente).
Panašu, kad menkiausią įtaką priimant sprendimus Europos Parlamente turi Graikija. Tokia situacija susiklostė todėl, kad šalis neturi savo atstovų stipriausiose grupėse, o menkesniuose dariniuose labai didelė parlamentarų fragmentacija. Remiantis gautais duomenimis, Belgija, Čekija ir Suomija gali džiaugtis nemenka įtaka, nors turimų mandatų skaičius ir gana kuklus.
Naujasis parlamentas
„Naujo Europos Parlamento rotacija sieks apie 60 proc., o tai reiškia, kad dar vienai kadencijai pasiliks apie 40 proc. dabartinių deputatų. Tie, kas liks, jau žinomi kolegų ir nuveikę svarbių darbų“, – paaiškina D. Ferrari.
„ALDE galimai sustiprės, gal kiek pasikeis grupių padėtis, tačiau kokių nors drastiškų pasikeitimų tikėtis neverta. Dabartinėje situacijoje dešinės pakraipos nacionalistų partijos naujame parlamente tikrai nevaidins svarbaus vaidmens, taigi, neištrūks toliau joms pastatytos apsauginės užtvaros“, – pridūrė ekspertas.
Juo labiau, kad populistinės partijos leido ne kartą suprasti ketinančios steigti savo grupes, o tai dar labiau susilpnintų „Tautų ir laisvės Europą“. Pavyzdžiui, M. Le Pen partija ketina kurti naują darinį su Italijos „Lygos“ partija, kuriai vadovauja šalies vidaus reikalų ministras Matteo Salvini.
Tai, kokį vaidmenį Prancūziją atliks naujos kadencijos Europos Parlamente, tiesiogiai priklauso nuo to, kaip kortas sudėlios prezidentas Emmanuelis Macronas.
