Vedęs ir turi vaikų, vadovauja Vilniuje įsteigtai verslo konsultavimo ir mokslinių tyrimų paslaugų įmonei, bet tuo pačiu ir gyveno slaptą gyvenimą, apie kurį iki šiol nieko nenutuokė nei šio šeima, nei bendradarbiai. Tačiau viską pakeitė STT agentų apsilankymas verslininko darbovietėje ir namuose – ieškodami įkalčių pradėtame tyrime dėl galimos korupcijos tyrėjai paėmė net tik bendrovės vadovo, bet ir darbuotojų kompiuterius. Taip pat ir tą techniką, kuria vyras naudojosi savo namuose. Slapta nuo žmonos ir vaikų.
Patikrinę asmeninį verslininko kompiuterį pareigūnai aptiko visai ne tai, ko ieškojo – vietoj svarbių dokumentų ir susirašinėjimų su verslo partneriais ar korupcija įtariamais valstybės tarnautojais tyrėjai pamatė daugybę pornografinio turinio nuotraukų. Ne tik tokių, kuriose vaizduojami suaugusieji asmenys – pareigūnus šokiravo, kad verslininkas kaupia nuotraukas, kuriose nufotografuoti seksualiai išnaudojami mažamečiai ir nepilnamečiai vaikai.
Iš daugiau kaip 1,2 tūkst. kompiuteryje rastų pornografinio pobūdžio nuotraukų net 40 buvo su vaikais – visas jas vyras buvo atsisiuntęs iš internete esančių pornografinio turinio svetainių. Jų pavadinimų baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vilnietis tyrėjams nenurodė.
„Neslėpsiu, turiu polinkį pornografijai – mėgstu žiūrėti „jaunų pornografiją“, visi kompiuteryje rasti failai priklauso man asmeniškai“, – per pirmąją apklausą net nebandė slėpti vyras.
Kadangi STT pareigūnai netiria su vaikų pornografija susijusių nusikalstamų veikų, visa surinkta medžiaga buvo persiųsta Vilniaus apygardos prokuratūrai, dėl neteisėto įgijimo ir disponavimo pornografinio turinio medžiaga, kurioje yra vaizduojami vaikai arba asmenys, pateikiami kaip vaikai, policijoje buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas.
Verslininko kompiuteryje rastas nuotraukas turėjo peržiūrėti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialistai, kurie savo išvadose nurodė, kad dalyje nuotraukų yra nufotografuoti seksualiai išnaudojami mažamečiai vaikai, kuriems nėra net keturiolikos metų, o kitose – šiek tiek vyresni, bet taip pat dar pilnametystės nesulaukę vaikai.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas konsultavimo paslaugas verslininkams teikiančios bendrovės vadovas iš karto pripažino jam pateiktus įtarimus ir aiškino, kad gailisi dėl to, ką padarė, tačiau taip ir neišdrįso papasakoti, kada internetu atsisiuntė nuotraukas – įtariamasis aiškino, kad vaikų pornografiją į kompiuterį buvo atsisiuntęs jau gerokai seniau, įrašai tiesiog buvo kompiuteryje, o jis esą jų nežiūrėjo. Tik saugojo – gal kada nors kils noras pasižiūrėti...
Vyras taip pat prisipažino, kad apie jo pomėgį slapta žiūrėti iškrypėlių seksualiai išnaudojamus vaikus niekas nežinojo.
„Šių pornografinio turinio failų niekam neplatinau, laikiau tik sau, aš net nepažįstu asmenų, kurie irgi domėtųsi pornografinio turinio dalykais“, – tikino vyras.
Kad jis būtų bendravęs su iškrypėliškių pomėgių turinčiais asmenimis, iš kompiuteriuose rastos informacijos nebuvo nustatyta, tačiau nereiškia, jog tokių ryšių nepalaikė – tyrėjams vyras atsisakė nurodyti, iš kokių interneto svetainių atsisiuntė vaikų pornografiją, nes tokių įrašų platinimas yra draudžiamas visame pasaulyje ir tuo užsiima tik didelės konspiracijos besilaikantys nusikaltėliai.
Pradėtas tyrimas galėjo gerokai pakenkti verslininko verslui ir jo santykiams su šeimos nariais, todėl policijos pareigūnų jis prašė baudžiamąjį procesą baigti kuo tyliau ir apie tai, ką šie rado kompiuteryje, niekam nepasakoti. Kadangi visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, tokią galimybę numatė įstatymas, todėl prokuratūra baudžiamąją bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaip pažymėjo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų surinktus duomenis ištyrusi teisėja Jurgita Šėlienė, verslininkui grėsė atsakomybė už tai, kad įsigijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Už tokios veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.
„Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia alternatyviais veiksmais, subjektyviai – padaroma tiesiogine tyčia, pagal Visuomenės informavimo įstatyme pateiktą apibrėžimą, pornografinio pobūdžio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas“, – baudžiamajame įssakyme nurodė teisėja.
Anot jos, verslininko padaryta tyčinė veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo sudėtį, kaltinamojo kaltė ir tyčia padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.
„Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, baudžiamasis įstatymas reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, – pabrėžė teisėja. – Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.“
Už tai, kad padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą dorovei anksčiau neteistas verslininkas buvo nubaustas 80 MGL (3 012,80 Eur) bauda.
Tuo metu tyrimas dėl galimos korupcijos NMA tyrimas dar tęsiamas STT, šioje byloje verslininkui yra pareikšti įtarimai dėl galimos prekybos poveikiu, tuo metu korupciniais nusikaltimais yra įtariami dabar jau buvę NMA aukštas pareigas užėmę valstybės tarnautojai.