Taikaus protesto metu šalia Vyriausybės bus ne tik sakomos kalbos bei skanduojamos skanduotės, bet vyks įvairūs užsiėmimai: susidomėjusių laukia muzikinė programa, įvairūs žaidimai, šokiai, pasirodymą atliks beatbox atlikėjas Tomas Tradišauskas ir dar daugiau.
Protesto akcijos taip pat organizuojamos ir kituose Lietuvos miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir kitur.
Gegužės 24 diena pasirinkta ne atsitiktinai ― taip bandoma atkreipti dėmesį į 23-26 dienomis vyksiančius Europos parlamento rinkimus. Siekiama, kad vienu svarbiausių kriterijumi piliečiams balsuojant taptų kandidatų požiūris į klimato kaitą bei švarios ateities vizijos.
„Klimato krizė daro įtaką mums visiems, – sako viena protesto organizatorių, studentė iš Austrijos Monika Spiekermann. – Vis didėjantis šiltnamio efektą mūsų planetos atmosferoje skatinantis dujų kiekis kelia grėsmę žmonėms, gyvūnams ir augalams. Jei nebus imtasi staigių ir veiksmingų priemonių, pasak mokslininkų, iki milijono gyvybės rūšių – įskaitant ir žmones – atsidurs pavojuje ir netgi ties išnykimo riba. Privalome imtis priemonių čia ir dabar, kitaip visų mūsų laukia kraupi ateitis.“
Pirmajame proteste prieš klimato krizę kovo 15 dieną visuose planetos žemynuose į gatves išėjo 1,5 milijono žmonių daugiau nei 120 šalių. Lietuvoje susidomėjimas buvo taip pat nemažas – Vinco Kudirkos aikštėje susirūpinimą išreiškė apie 500 žmonių. Tikimasi, kad šįkart žmonių susirinks dar daugiau.
Fridays for Future judėjimo, įkvėpto 16-metės moksleivės iš Švedijos Gretos Thunberg siekis – nešti aiškią ir taikią žinią apie klimato teisingumą ir skubinti visas valstybes veikti. Pagrindinis tikslas – pasiekti, kad visos pasirašiusios šalys laikytųsi Paryžiaus susitarimo išlaikyti ne didesnį nei 1,5 °C planetos temperatūros pokytį.
„Dar niekada nebuvo taip svarbu išreikšti savo poziciją ir reikalauti tikrų pokyčių, – sako M. Spiekermann. – Žinia apie tai, kas vyksta mūsų planetai turi būti pagrindinė tiek politikoje, tiek žiniasklaidoje, tiek švietime. Tai nėra vienos valstybės ar vieno regiono problema. Tai visų Žemės gyventojų problema. Tik sutelkę jėgas galime kažką pakeisti. Todėl gegužės 24-ąją milijonai žmonių išeis į gatves ir reikalaus neatidėliotinų veiksmų.“
Nuo pirmojo globalas protesto prabėgus kiek daugiau nei dviem mėnesiams, jau pasiekti istoriniai rezultatai: Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir Katalonijos regione Ispanijoje buvo paskelbta „nepaprastoji klimato padėtis“ bei pradėti kurpti planai stabdyti globalų atšilimą.
Lietuva taip pat turėtų suskubti veikti. Priešingai kai kurių žmonių įsitikinimams, Lietuva yra įvardijama kaip viena labiausiai klimato kaitos paveiktų šalių. Neseniai Jungtinės Karalystės (JK) žaliosios energetikos konsultavimo bendrovės „GreenMatch“ atliktas tyrimas rodo, kad Lietuva – labiausiai klimato krizės kankinama Europos valstybė.
Lietuvoje jūros lygis 1970-2015 metais kilo po 4,46 mm per metus, o jūros vandens temperatūra 1960-2014 m. padidėjo 0,73 laipsnio Celsijaus; oro temperatūra kilo 0,325 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, o kritulių kiekis – 20 mm per dešimtmetį.
Pagal pesimistines prognozes, Baltijos jūros lygis pajūrio regione gali pakilti iki 0,5–1,0 m. Vandens lygiui pakilus 1 m, Klaipėdai ir Palangai grėstų užtvindymas, o dažnesnės vėjo patvankos gali sutrikdyti Klaipėdos uosto darbą. Taip pat kentėtų žemės ūkio bei turizmo sektoriai.
