Ekologiškiausiu keliavimo būdu VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas bei profesorius doc. dr. Darius Bazaras įvardijo tokį būdą, kuris sugeneruoja mažiausiai emisijų: „Tai toks būdas, kurio metu emisijos nesusidaro nei važiavimo metu, nei energijos tiekime nėra emisijos.
Čia turiu omenyje elektromobilius, jei elektromobilis pakrautas elektra, kuri yra pagaminta saulės ar vėjo jėgainėse – iš atsinaujinančių šaltinių – vadinasi, formaliai, jis išmeta minimalų kiekį emisijų į aplinką. Toks elektromobilis sukels nedidelę triukšmo taršą ir galbūt kažkiek sugeneruos kietųjų dalelių emisijų važiuojant, kai padangos sąveikauja su kelio danga. Taigi, čia būtų toks idealiausias minimalios emisijos pavyzdys.”
Patarė, kaip važiuoti kuo ekologiškiau
Vis dėlto pašnekovas teigia, kad toks keliavimo būdas elektromobiliais, dar tik numatomas ateityje, nes šiuo metu Lietuvoje vis dar dominuoja dyzeliniai automobiliai, o jų sugeneruojama tarša kur kas didesnė. Tačiau doc. dr. D. Bazaras tikina, kad ir kelionę dyzeliniais ar benzininiais automobiliais galima taip pat padaryti kaip įmanomą labiau ekologiška.
„Ką daryti, norint kuo labiau sumažinti emisijų kiekį? Reiktų vairuojant važiuoti be dažnų stabdymų bei greitėjimų, turi būti palaikomas nuolatinis vidutinis greitis, kad variklis būtų kuo mažiau apkrautas, nes kiekvienas stabdymas, o po jo sekantis greitėjimas didina ne tik CO2, bet ir kitų kenksmingų dalelių emisijas.
Kitas dalykas – ekologinis pasiteisinimas. Jei automobiliu važiuojate vienas – visas emisijų kiekis tenka jums vienam. Bet jeigu jūs automobiliu važiuojate keturiese, tuomet tą emisijų kiekį, kuris gal šiek tiek ir padidėja nei važiuojant vienam, jūs jau pasidalinate visi. Tarša nebuvo beprasmė”, – sako doc. dr. D. Bazaras.
Oro transportas – didelis iššūkis
Prakalbus apie lėktuvus pašnekovas iškarto pabrėžė, jog šioje srityje tikrai yra problemų: „Europos Komisijos dabar yra patvirtinta programa „Horizontas 2020” (ES bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa – DELFI), kurioje numatyta atlikti mokslinius tyrimus, kurie atrastų būdus ir naujas galimybes, kaip būtų galima mažinti kuro sąnaudas oro transporte ir tuo pačiu kaip būtų galima sumažinti pavojingų medžiagų bei CO2 išmetimo kiekius.”
Anot doc. dr. D. Bazaro oro transportas, deja, nėra ekologiškas – naudoja daug degalų ir išmeta daug emisijų, bet lėktuvų yra žymiai mažiau nei automobilių, sunkvežimių ir pan., todėl galima diskutuoti apie lėktuvų daromą žalą: „Bet vis tiek su oro transportu išlieka labai didelė problema. Visgi su tuo yra dirbama, atliekami tyrimai, kuriamos technologijos. <...> Tai yra iššūkis, didžiulis iššūkis mokslininkams.”
Kelionės laivais taip pat generuoja emisijas, prisidedančias prie aplinkos taršos bei klimato kaitos. Apskritai, pašnekovo teigimu, visos transporto priemonės, kurios naudoja iškastinį kurą, nesvarbu, kokios jos bebūtų, generuoja emisijas.
Laivų transportas taip pat kelia problemų
Pasak doc. dr. D. Bazaro, vadinamąjį taršos arba CO2 pėdsaką transporto srityje sudaro ne tik anglies dioksidas, bet ir daugelis kitų kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, azoto oksidai, sieros oksidai, kietosios dalelės ir t.t.
„Tačiau su laivais yra dar ir kita problema – galimas kuro arba pavojingų medžiagų išsiliejimas į aplinką arba balastiniai vandenys ir jų poveikis (Europos jūrų saugumo duomenimis, per metus laivai išleidžia apie 3–4 tūkst. milijonų tonų neapdorotų balastinių vandenų, su kuriais atkeliauja įvairiausių augalų, gyvūnų, virusų ir bakterijų, kitų mikroorganizmų rūšių, kurios pavojingos tiek jūros ekosistemai, tiek ir žmogaus sveikatai – DELFI)”, – sako pašnekovas.
Ekologiškiausias – traukinys?
Aplinkosauga bei klimato kaita besidomintys žmonės, tarp jų ir jaunoji klimato kaitos aktyvistė Greta Thunberg, tolimesnėms kelionėms renkasi ne lėktuvus ar automobilius, tačiau traukinius. Doc. dr. D. Bazaras patikino, kad ekologiniu aspektu traukiniai, jei jie yra varomi naudojant elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių, yra bene ekologiškiausias pasirinkimas.
„Elektrifikuotas geležinkelis, kuris naudoja žalią elektros energiją, yra pats ekologiškiausias ir teisingiausias keliavimo būdas, koks tik gali būti. Išskyrus, aišku, triukšmo poveikį ir poveikį aplinkai dėl įvairių avarinių situacijų.
Net jeigu kalbėtume apie dyzelinį lokomotyvą – čia irgi galioja ekologinis pasiteisinimas, nes geležinkeliu galima pervežti labai daug ir sunkių krovinių ir daug keleivių, kurie atsvertų taršą. <...> Geležinkeliuose netgi yra galimybė gaminti energiją iš stabdymo jėgos – taigi, vėl galima stabdymo metu pagamintą energiją panaudoti”, – pasakoja pašnekovas.
Vilniaus užterštumas didesnis negu Pekino
Paklausus doc. dr. D. Bazaro apie transporto sektoriaus įtaką klimato kaitai, šis teigė, kad norint pristabdyti klimato kaitą, visgi reiktų atsisakyti mėsos arba sumažinti jos vartojimą, nes būtent žemės ūkis, gyvulininkystė labiausiai prisideda prie klimato šiltėjimo: „Transportas taip pat prisideda prie klimato kaitos, be abejo. Tačiau transporto tarša yra dažnu atveju labai lokali, o baisiausia, kad transporto taršoje dominuoja kietosios dalelės, kurios atsiranda degant kurui ir esant padangų trinčiai su asfaltu.
Aš galbūt netgi labiau norėčiau atkreipti dėmesį ne į CO2, nors tai taip pat labai svarbus ir kenksmingas aspektas, bet į kietąsias daleles, kurios daro gal net didesnę žąlą. Jomis mes kvėpuojame, mes jomis pjaustome savo plaučių alveoles, jos gali patekti į kraują, sukelti rimtas ligas – tokias kaip vėžys ar kraujagyslių ligos.
<...> Stebint užterštumą, kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, Vilniaus miesto oro užterštumas dėl transporto, gali būti didesnis negu Pekino – tai svarbu ir aktualu. Jei transporto sektoriaus nedarysime žalesniu, tarša didės.”
Esame izoliuoti nuo Vakarų Europos
Vis dėlto, mokslininkas pažymi, kad kiekvienas iš mūsų dalyvaujame klimato kaitos procese bei prie jo prisidedame, jokia išimtis ir transporto sektorius, todėl dabar atliekami tyrimai ir bandymai siekiant sukurti žalią, ekologišką variklį – nebūtinai elektrinį, anot doc. dr. D. Bazaro, jis gali būti ir vidaus variklis, tačiau būtina užtikrinti jo maksimalų ekologiškumą.
„Didžiausias klausimas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje yra ir energijos kaupiklių klausimas – kaip sukurti tokį kaupiklį, kurį greitai pakrautume, ilgai išlaikytume jame energiją ir nebūtume tokie priklausomi nuo šalčio ar karščio įtakos jiems – taip būtų labiau paskatintas elektrinių automobilių kūrimas. Taip pat atliekami tyrimai ir su kuru – kaip jį padaryti maksimaliai ekologišku, kiek tai yra įmanoma dabartinėmis sąlygomis”, – pasakoja pašnekovas.
Planuojantiems netolimas keliones doc. dr. D. Bazaras pataria rinktis automobilį ir juo važiuoti ne vieniems, o kartu su artimiausiais ar draugais – taip turėsite, anot pašnekovo, ekologinį pasiteisinimą ir taršos pėdsaką pasidalinsite keliese. Mokslininkas išreiškė ir nusivylimą, jog, deja, Lietuva vis dar yra atskirta nuo likusios Europos ir traukiniu pasiekti Lenkijos – negalime.
„Deja, mes vis dar esame izoliuoti nuo visos Vakarų Europos geležinkelių transporto sistemos ir aš nesuprantu, kodėl ši situacija nesikeičia iki šiandien. Kelionės į kitas Europos šalis traukiniu būtų puiki alternatyva kelionėms automobiliu ar lėktuvais. Tai būtų pats ekologiškiausias, žaliausias ir mažiausiai aplinkai kenkiantis keliavimo būdas, jei, žinoma, elektros energija dar būtų pagaminta, kaip ir minėjau, iš atsinaujinančių energijos šaltinių”, – tikino doc. dr. D. Bazaras.
Reiktų pamiršti ambicijas
Paklaustas, ką atsakytų skeptikams, kurie teigia, jog elektromobiliams pagaminti reikalingi dideli ištekliai, o tai, neva, neatsveria to, jog vėliau važiuodamas elektromobilis sugeneruoja minimalų kiekį emisijų, doc. dr. D. Bazaras patikino, kad iš dalies su tokia mintis yra teisinga.
„Ši mintis iš dalies yra teisinga, nes tikrai dabar didžiausia problema elektromobiliuose yra energijos kaupikliai – kas tai bebūtų – ar tai akumuliatoriai, ar tai baterijos. Ten taip pat yra naudojama ir pavojingų medžiagų, aišku, dabar bandoma atlikti tyrimus ir kaip įmanoma kuo labiau jų sumažinti.
Kaip sakoma, visiškai teisingą sprendimą atrasti šioj srityje yra sunku. Visur yra niuansų, kaip ir su vėjo jėgainėmis – jos gamina žaliąją energiją, bet tuo pačiu gali kelti triukšmą, skleisti tam tikro dažnio garsus, kurie gali paveikti žmones arba jos gali paveikti paukščių migracijos kelius.
Taigi, visiškos tiesos mes galbūt ir nerasime, tačiau sprendimus turime priimti. Žinoma, ir elektrinis automobilis, jei jis yra pagaminamas, jis ir turi būti naudojamas, o ne tapti vienkartiniu. Gamintojas iš komercinių paskatų skatina didesnį ne tik elektromobilių, bet ir kitų automobilių vartojimą, tačiau juos naudoti turime kuo ilgiau, pamiršti ambicijas pirkti vis naują ir vis modernesnį automobilį, o ir automobilius gaminti reiktų taip, kad jie būtų kuo ilgaamžiškesni. <...> Taigi, sutinku, iššūkių dar daug”, – apibendrino pašnekovas.
