Prasidėjo išankstinis balsavimas, Lietuva jau renka tą žmogų, kuriam atiteks atsakomybė įkūnyti mūsų visų lūkesčius. Pasirinkti teks kiekvienam, bet esu tikras, kad mūsų pasirinkimą lems ne kandidato grožis ar oponentų keliamos intrigos, o vertybės, kurias turime kiekvienas. Vertybes turi ir kiekvienas kandidatų, kurių neužpudruos net storiausias PR sluoksnis.
Tad, žymėdami vieną ar kitą pavardę, kviečiu, pagalvokime, ir kokias vertybes ir savybes renkame Lietuvai artimiausiems 5 metams.
Bendradarbiavimas – visiems geras nebūsi, bet susikalbėti teks. Jei norime pažangos ir gerovės valstybės, reikės ne sukandus dantis, o išmintingai dėl visuomenės interesų rasti būdų susikalbėti.
Abiejų kandidatų deklaruojami nacionaliniai susitarimai kol kas tik dūmų uždangos. Vienam taip ir neteko bandyti susikalbėti, kitam sunkiai sekėsi ir tik tam tikrame lygyje. Labai norėtųsi, kad prasisklaidžius miglai išvystume proveržio ambiciją – tiek kuriant ekonominę gerovę čia gyvenantiems, tiek aiškias ir veiksmingas priemones grąžinant Lietuvą išvykusiems.
Kurio kandidatų kompetencija, patirtis ir savybės intrigas, aroganciją ir asmeninius principus pastums į šalį, o į pirmą planą iškels susikalbėjimą ir visuomenės interesus?
Nacionaliniai interesai – valstybės vadovui teks ne tik pozuoti nuotraukoms su kitų valstybių vadovais, bet ir gebėti susitarti, ypač kai teks ginti Lietuvos interesus. Tiek Europos Sąjungos ar NATO vadovų susitikimuose, tiek ir bendraujant su tiesioginiais Rytų kaimynais bei kitais galios centrais tokiais, kaip Kinija, Indija, Japonija ir kitos šalys.
Lyderystė tarptautinėje arenoje, ėmusi atgimti paskutinėje dabartinės prezidentės kadencijoje, su baime ir viltimi, stebiu, kad vėl nebūtų užgožta noro demonstruoti savanaudišką užsienio politikos kryptį.
Dabar, kai pasaulis taip sparčiai keičiasi, kyla galios Ramiojo vandenyno regione, nenuspėjamumas tvyro už Atlanto, o mūsų Europos šeimoje jau nesislapstydami raumenis demonstruoja euroskeptikai – Lietuvai reikės ne tik išlikti šitame sūkuriuojančiame globaliame tornade, bet ir ginti nacionalinius ekonominius, socialinius, užsienio politikos interesus. Mūsų laisvės ir demokratijos vertybes, kurias įkūnija Rytų partnerystė, Baltijos kelias, istoriniai saitai su Lenkija, strateginė partnerystė su JAV.
Kuris iš kandidatų gebės ne tik demonstruoti anglų kalbos žinias, bet ir įdės į jas rezultatyvų turinį bei diplomatinę išmintį?
Šeima – krikščioniškos vertybės šiame politinių ginčų su bažnyčia ir dvasininkais kontekste tapo agitaciniu įrankiu, ir dėl to ypač skaudu. Diskusija dėl šeimos reikšmės, man regis, yra pamatinė, kai kalbame apie valstybės pagrindą. Krikščioniškų vertybių atrama mūsų visuomenėje yra itin svarbi. Tai buvo atrama, leidusi lietuviams iškęsti Sibiro speigą, kovoti už nepriklausomybę miškuose, ginti laisvę ir Sąjūdžio metais, ir Sausio 13-ąją, ir dabar, kiekviename žingsnyje. Tai cirkuliuoja mūsų kraujyje, iš ten mes visi atėjome. Bet pirmiausia mūsų vertybės užgimsta šeimoje.
Kuris kandidatas bus autoritetu saugant ir ginant mūsų savastį, istorinę atmintį ir valstybės pagrindą – šeimą?
Gerovė – yra ne apie tai, kaip perskirstyti visuomeninį gėrį, bet apie tai – kaip sukurti ekonominį proveržį Lietuvai, gerovę nešantį kiekvienam visuomenės nariui. Gerovės valstybės kūrimui, deklaruojamam abiejų kandidatų, vis dar stinga strateginės ambicijos. Stinga pasitikėjimo ir aiškumo, kaip gerovę paversti ne socialinės atskirties nejaučiančio, bet kiekvieno mūsų branginama, saugoma vertybe?
Kuris iš kandidatų neša viltį ir pasitikėjimą dėl mūsų pačių ir mūsų vaikų ateities?
Atjauta – ne portretinė, parodomoji, kostiumuota, skirta blykstėms, o įsiklausymas ir pagalba tiems, kuriems ji tiesiog būtina. Tylūs, geri darbai, kurie ateina kartu su asmenybe ir autoritetu, o ne reikalu pasirodyti geram. Kurį iš kandidatų matote randantį laiko daugiavaikėms šeimoms? Girdintį uždaruose namuose likusių senelių rūpesčius, ar rodantį principinį dėmesį perpučiamuose namuose girtaujančių tėvų traumuojamų vaikų ateičiai? Kuris iš kandidatų supras, kad vaikų švietimas, užsienio kalbos, technologijos yra raktas į mūsų visų ateitį bei gebės jai rodyti deramą dėmesį?
Tas, kuris tame vaizdinyje neatrodo lyg priklijuotas – Jūsų valstybės vadovas.
Kiekvienas savo sprendimą padarykime ne dėl autoritetų pareikštos nuomonės ar mesto kaltinimo, o remdamasis savo vertybėmis, savo požiūriu, savo širdimi. Prisiimkime atsakomybę Lietuvai išrinkti Jos vertą Prezidentą.