Nuomos ir paskolos įmokos beveik susilyginusios
NT ekspertas Mantas Mikočiūnas „Live Dinner“ laidoje įvardijo, kad Vilniaus mieste apie 75 proc. gyventojų turi savo nuosavą būstą, o likę 25 proc. būstą nuomojasi. Tarp besinuomojančių daugiausia yra jaunimo, vyresni žmonės visgi labiau linkę turėti savo nuosavą būstą.
„Tai ateina iš to, kad jų tėvai turėjo, jų seneliai turėjo. Yra įprotis, kultūra tokia. Susiformavęs saugumo barjeras – žmogus jaučiasi saugiai, kai turi nuosavą būstą. Vakarų kapitalistiniame pasaulyje yra visiškai normalu ir įprasta nuomotis netgi visą gyvenimą, neturėti nuosavo būsto arba turėti, bet investicinį“, – aiškino M. Mikočiūnas.
Pasak jo, Vilniuje dviejų kambarių buto nuoma šiuo metu vidutiniškai kainuoja panašiai, kiek ir būsto paskolos įmoka.
„Grubiai skaičiuojant, jeigu būstas kainuoja apie 100 tūkst. eurų, tai jo nuoma bus apie 500 eurų, kas sudaro 5-6 proc. metinės grąžos. Kiek bankui reikės mokėti, galima irgi nesunkiai paskaičiuoti. Jeigu palūkanas imsime 2,5 proc., tai nuo tokios sumos palūkanos bus 250 eurų ir dar panašiai tiek pat sudarys kredito įmoka. Tai iš viso bus 400-500 eurų, priklausomai nuo kreditingumo“, – teigė M. Mikočiūnas ir pridūrė, kad banko paskolai kol kas mokama mažiau nei už būsto nuomą, tačiau klausimas, kiek laiko tai dar truks.
Anot jo, daugelis žmonių tai ir akcentuoja – kodėl reikia kažkam mokėti už būstą, jeigu už paskolą tektų susimokėti mažiau. M. Mikočiūnas atkreipė dėmesį, kad taip gali būti ne visada ir po kelerių metų už paskolą gali tekti mokėti daugiau negu už nuomą.
Nuomą galima bet kada nutraukti, o kreditą teks mokėti tol, kol bus atsiskaityta su banku. „Nėra taip paprasta imti ir pakeisti savo gyvenimo sąlygas“, – sakė NT ekspertas.
Nuomotis patogiau, tačiau nesaugiau
Pasak pašnekovo, nuomotis būstą, laiko sąnaudų atžvilgiu, yra paprasčiau ir greičiau. Nuomojami būstai dažnai būna ne tik pilnai įrengti, bet netgi ir su indais, patalyne bei buitiniais prietaisais – galima atvažiuoti ir iškart gyventi. Nereikia rūpintis būsto įrengimu, interjeru bei kitais dalykais, kurie neatsiejami perkant nuosavą būstą.
„Jeigu nuomojiesi būstą, tikėtina, kad kelis metus pragyvenęs, jį nudėvi. Už tai dažniausiai atsakingi būsto savininkai. Remontą visą laiką daro savininkai. Jeigu tau nepatiko, nugyvenai tą butą, nudėvėjai – susikrovei daiktus ir išvažiavai kitur“, – nuomojamo būsto privalumus vardijo ekspertas.
Jis taip pat paminėjo, kad nuomotis būstą verta tiems, kurie nenori ar negali fiziškai prisirišti prie vienos vietos, o darbo reikalais nuolat ją keičia. Turint nuosavą nekilnojamąjį turtą (NT), tai gali kelti stresą: ką daryti su būstu, juk paskolą vis tiek reikia mokėti.
Kaip vieną iš pagrindinių nuomos minusų M. Mikočiūnas įvardija emocinę būseną – namai, kuriuose apsistojama, yra laikini ir bet kokie jų pagražinimai ar pagerinimai atliekami ne sau.
Nuomojantis butą taip pat kankins nežinia, ar savininkas nenuspręs iškraustyti savo nuomininko anksčiau laiko.
„Užtikrintumo nebuvimas, baimė, rizika, kad manęs vieną dieną paprašys išsikraustyti. Vieniems tai nekelia jokio streso ir viskas tvarkoje, jie nemato problemos. Kitiems tai yra nesaugumo jausmas“, – kalbėjo M. Mikočiūnas.
Priežastis turėti būstą remiasi emocijomis
Jis pastebėjo, kad juridiškai nuomininkas turėtų turėti tokias pačias teises, kaip ir būsto savininkas, tačiau įprastai taip nebūna, tiksliau, žmonės taip nesijaučia.
Anot eksperto, nuomininkai bute dažniausiai nesijaučia drąsiai, nedalyvauja namo, bendruomenės gyvenime, nes nesijaučia kaip pilnaverčiai gyventojai.
Turėti nuosavą būstą emociškai yra geresnis jausmas, nes žmonės tuomet tikrai jaučiasi esantys namie. Viskas, kas daroma nuosavame būste, daroma sau ir kaip investicija į ateitį. M. Mikočiūno nuomone, pagrindinė priežastis, kodėl žmonės perka namus, yra psichologinis suvokimas, kad tai yra namai.
Lietuviai prisirišę prie savo turto
Arūnas Pranevičius, bendrovės „Capital Smart“ brokeris, taip pat pasidalino savo įžvalgomis. Jis irgi įsitikinęs, kad lietuvių troškimas turėti savo turtą atėjo iš senesnių kartų, kurioms labai svarbu turėti nuosavą būstą.
„Vyresni žmonės savo bute pragyvena 20-30 metų ar daugiau metų. Pakankamai sėsliai žmonės gyvena ir nelabai linkę keisti gyvenamą vietą“, – sakė brokeris.
Anot jo, vykstant pas klientus dažnai pastebima, jog pasikeitus šeimyninei situacijai erdviame būste likęs vienas vyresnio amžiaus asmuo keisti gyvenamos vietos nesiryžta, nes jaučia jam sentimentus ir yra prisirišęs prie turto.
Tačiau jauni žmonės prie NT nelinkę prisirišti ir į gyvenamosios vietos pokyčius žvelgia daug paprasčiau. Pasak A. Pranevičiaus, iš Vakarų šalių jau po truputį ateina tendencija, kad nepaisant to, ar žmogus būstą nuomojasi, ar turi įsigijęs, nebijo jo keisti, jeigu tam yra poreikis.
Nuosavą būstą turėti naudingiau
Jis įvardija, kad nuomos privalumas yra tas, jog pagyvenęs metus, žmogus gali keisti savo gyvenamąją vietą kaip jam patogiau. Nuomininkai prie vienos vietos dažniausiai neprisiriša.
„Kitas dalykas – jam (nuomininkui – DELFI) atkrenta rūpestis dėl buto atnaujinimo, nes nereikia kas kelis metus atlikti kosmetinio remonto. Jis tiesiog pagyvena tame bute ir galbūt po metų išeina į kitą, naujesnį, geresnėje vietoje“, – aiškino A. Pranevičius.
Pasak pašnekovo, daugelis akcentuoja, jog pinigai, kuriuos gyventojai moka už nuomą, atitenka savininkui ir tai yra pinigų išmetimas į balą. Taip sako nuosavo būsto šalininkai.
„Jeigu lygintume su nuosavu turtu, tai dauguma vis tiek perka su būsto paskola, vadinasi jie bent jau moka panašią arba mažesnę sumą bankui. Tai yra paskolos grąžinimas plius palūkanos. Šiai dienai, nors ir brangsta skolinimasis, tokio paties būsto nuomos mokestis yra didesnis nei būtų mokama banko paskola. Prie šito skaičiavimo reiktų atsižvelgti į tai, kad žmogus prieš pirkdamas turtą turi turėti mažiausiai 15 proc. nuosavų lėšų“, – tvirtino pašnekovas ir pridūrė, kad nuosavą turtą vis dėlto turėti yra naudingiau.
