aA
Prieš tris mėnesius visą Lietuvą sudrebinęs dar neregėtas teisėjų korupcijos skandalas, kai prezidentė leido baudžiamojon atsakomybėn patraukti net aštuonis įvairių instancijų teisėjus, kaip reikiant smogė teismų reputacijai – DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos teismais pasitiki vos 4,5 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių.
© DELFI / Dainius Sinkevičius

Tokių žemų reitingų Lietuvos teismų sistema dar nebuvo regėjusi. Tačiau yra ir gerų ženklų – beveik pusė apklaustųjų prisipažino, kad patekę į bėdą net nebandytų ieškoti būdų, kaip papirkti teisėją.

Vis dėlto, net 35,1 proc. iš apklausoje dalyvavusių 1009 respondentų atsakydami į klausimą, ar pasitiki teismais, nurodė, kad greičiau pasitiki nei nepasitiki – labiau neigiamai teismus vertinančių buvo 32,3 proc.

Kad nepasitiki teismais, nurodė 15,8 proc. apklaustųjų, o 12,3 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių šiuo klausimu neturėjo nuomonės.


Anot „Spinter tyrimai“ atstovų, apskritai teismais dažniau pasitiki vyrai, 18-35 m., aukštesnio išsimokslinimo ir didmiesčių gyventojai.

Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas neslepia, kad apklausos rezultatai „nors ir nėra malonūs, bet nenustebino“.

„Kaip ir buvo galima tikėtis, pastaroji teismų reputacijos krizė padarė reikšmingą įtaką visuomenės pasitikėjimui teismais, – sakė R. Gadliauskas. – Akivaizdu, kad turime iš naujo siekti pakankamo žmonių pasitikėjimo, o tam reikalingos didelės kasdienės teisėjų savivaldos, teismų vadovų, atskirų teisėjų ir kiekvieno teisme dirbančio darbuotojo pastangos, taip pat visų valstybės valdžios šakų bendras požiūris ir veiksmai, siekiant tobulinti teismų sistemą, kad ji veiktų efektyviai ir kokybiškai.“

Apklausos metu gyventojų taip pat buvo klausiama, kaip pasikeitė jų nuomonė apie teismų sistemą po korupcijos skandalo, kuriame įtarimai pateikti aštuoniems teisėjams, o ikiteisminį tyrimą atliekantys STT ir prokuratūros pareigūnai tiria net apie 100 galimų nusikalstamų veikų. Penktadalis apklaustųjų prisipažino, kad nuomonė pablogėjo, o beveik pusė apklausos dalyvių nurodė, jog požiūrio į teismus nepakeitė, nes ir anksčiau manė, kad yra korumpuotų teisėjų.

Į Lietuvą sudrebinusį korupcijos skandalą, kuriame kaip įtariamasis figūruoja net ir buvęs Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, dalis respondentų žiūri kaip į teigiamą poslinkį teismų sistemoje – 13 proc. apklaustųjų neslėpė, kad nuomonė apie teismų darbą pagerėjo, nes sistema valosi nuo korumpuotų teisėjų. Taip dažniau nurodė moterys, 18-35 m., didmiesčių gyventojai. Tuo metu 18,1 proc. apklausos dalyvių teigė, jog nuomonės nepakeitė, nes kilęs skandalas – išimtinis atvejis sistemoje, kurioje dirba daugiau kaip 700 teisėjų.


Pablogėjusią nuomonę teismais dažniau deklaravo 18-35 m., aukštesnio išsimokslinimo ir didesnes pajamas gaunantys žmonės. Tai, kad nuomonė nepasikeitė, nes ir anksčiau manė esant korumpuotų teisėjų, dažniau nurodė 46 m. ir vyresni apklaustieji, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

„Tarp teiginių „yra korumpuotų teisėjų“ ir „teismuose dirba korumpuoti teisėjai“ aš matau esminį skirtumą, – sako R. Gadliauskas. – Kaip ir kiekvienas visuomenės narys, aš galiu tvirtinti ir pagrįsti konkrečiais faktais, kad ir policijoje, ir prokuratūroje, ir savivaldybėse, ir gydymo įstaigose, ir žiniasklaidoje yra korumpuotų asmenų. Bet turbūt nei vienas pakankamai atsakingas žmogus netvirtins, kad tokie asmenys visur vyrauja. Svarbu pabrėžti, kad ypatingo dėmesio sulaukusio tyrimo centre yra pavienių teisėjų atlikti, galbūt neteisėti, veiksmai. Dėl šios priežasties netoleruotinas pavienių teisėjų elgesys negali būti prilygintas institucinei problemai.

Be abejo, galima diskutuoti, kaip tobulinti teismų darbo organizavimą ir korupcijai nepakančią aplinką, bet niekas negali paneigti didžiausios vertybės – teismuose dirbančių teisėjų profesinių gebėjimų ir atsakomybės suvokimo. Teismų sistema remiasi tik drąsiais ir sąžiningais teisėjais, nebijančiais prisiimti atsakomybės, gerbiančiais duotą priesaiką, ilgai ir kantriai dirbančiais, jog teisingumas visada būtų žmogaus, siekiančio apginti savo teises, pusėje.“

Ramūnas Gadliauskas
Ramūnas Gadliauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas sako, kad teismų sistema jau sureagavo į kilusį korupcijos skandalą – tarybos iniciatyva darbą jau pradėjo tarpinstitucinė darbo grupė, vertinanti net menkiausias korupcijos rizikas, teismų sistemoje veikiančius antikorupcinius mechanizmus ir jų veiksmingumą.

„Atsispirti nuo neigiamo įvaizdžio dugno ir auginti pasitikėjimą galime tik demonstruodami profesionalumą, skaidrumą ir atvirumą, – pažymėjo jis. – Tad teismų sistema yra pasiryžusi tęsti pastaraisiais metais vykusius pokyčius skaidrinant ir atveriant teismus, gerinant sprendimų motyvavimą ir jų paaiškinimą, užtikrinant, kad teisingumas būtų pasiekiamas ne metų metus trunkančiuose procesuose, tobulinant teisėjų elgesį procese ir požiūrį į žmogų. Šie veiksniai gali pakelti pasitikėjimo reitingų kreivę aukštyn.“

Kad gerokai smukęs pasitikėjimas teismais gali būti tik trumpalaikis, rodo ir kiti apklausos duomenys – į klausimą, ar patekę į bėdą ieškotumėte būtų, kaip papirkti teisėją, net 46,1 proc. apklaustųjų pateikė neigiamą atsakymą, o dar 27,9 proc. respondentų atsakė, kad greičiausiai nebandytų papirkti teisingumą vykdančio teisėjo. Vis dėlto, tik 1,7 proc. apklaustųjų išdrįso prisipažinti, kad teisėjui pasiūlytų kyšį, o beveik kas dešimtas svarstytų, ar teisėjų papirkimas gali išspręsti kilusią problemą.


Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas neslepia, kad šie rezultatai nuteikia optimistiškai.

„Iš vienos pusės, tai, kad beveik pusė asmenų net neieškotų galimybės papirkti teisėjo, rodo, jog gyventojai tampa vis sąmoningesni ir nepakantumas korupcijai Lietuvoje auga, o iš kitos pusės tai rodo, jog dauguma teisėjų dirba sąžiningai ir jų elgesys neleidžia tuo suabejoti“, – sakė R. Gadliauskas.

Beveik 80 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė, kad per pastaruosius 10 metų asmeniškai nebuvo susidūrę su teismų darbu, todėl jų veiklą vertino iš viešai prieinamos informacijos. Tuo metu kas penktas apklausos dalyvis teismų darbą vertino iš asmeninės patirties – su teismų darbu dažniau teko susidurti vyrams, 36 m. ir vyresniems respondentams, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų ir didmiesčių gyventojams.

„Visuomenės pasitikėjimą teismais ir jų darbą kartą per mėnesį vertina įvairios visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės, kartą per metus – Vidaus reikalų ministerija, – sakė R. Gadliauskas. – Visų jų atliekamų apklausų rezultatai yra paremti skirtingomis metodikomis: kartais būna labai netiesiogiai atspindima teismų veiklos specifika, ne visada aišku, kiek respondentų realiai buvo asmeniškai susidūrę su teismų veikla, be to, svarbu ir kas būna tokių apklausų užsakovas. Taigi, visų apklausų duomenimis remiamės kaip orientyrais, atspindinčiais bendras pasitikėjimo teismų darbu tendencijas.“

Apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko 2019 m. balandžio 20-29 d. naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų, apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimo metu buvo apklausta 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.