Bet Lietuva dar renkasi. Vieną iš dviejų. Nors kai kurie politikos apžvalgininkai sako, kad lyg ir yra intriga, bet pirmojo rato balsų, tekusių kitiems kandidatams, aritmetika yra akivaizdžiai palankesnė Gitanui Nausėdai. Beje, viešosios komunikacijos ekspertai yra tikslesni, kai teigia, kad Ingridai Šimonytei, norint laimėti, reikėtų įlipti į labai aukštą kalną. Pridėčiau, kad ne tik aukštą, bet ir stiklo, o stiklas, kaip žinia, slidus.
Gerai. Pradžioje apie balsų aritmetiką. Kadangi rinkimai sudvejinti, kartu renkamas prezidentas ir Europos Parlamento nariai, tai rinkėjai juose bus gana aktyvūs. Tam yra du tokių pačių sudvejintų rinkimų precedentai 2004 ir 2014 metais. Tad pagal šiuos precedentus ir jau susiklosčiusį rinkėjų aktyvumo standartą – apie 50 proc. nuo visų, galima tikėtis, kad ir šį kartą 47–48 proc. aktyvumas yra tikėtinas.
Kita reali prielaida, kad esant panašiam aktyvumui, kaip ir pirmame prezidento rinkimų ture, rinkėjų balsai skirstysis panašiomis proporcijomis. Ko laukti konkrečiai? Nepaisant, kaip ir už ką agituotų buvę kandidatai ar jų partijos, Skvernelio balsų dauguma po tokio valstiečių žaliųjų ir konservatorių susipriešinimo ne vakar ar užvakar, o per pastaruosius metus, keliaus Nausėdai.
Dalis socialdemokratų šalininkų jau pirmame rate rinkosi Nausėdą kaip kandidatą, kuris gali laimėti rinkimus. Antrame prie pirmųjų prisijungs likę socialdemokratų rėmėjai. „Juozaitininkai“ gana atvirai sako, kad mažesnė blogybė yra Nausėda. Vėl I. Šimonytei nėra daug vilčių sulaukti naujų balsų ir šioje stovykloje. Tomaševskiui, norint pakartoti buvusių Europos Parlamento rinkimų sėkmę, labai reikia, kad jo rinkėjai dalyvautų. Ir jiems, matyt, vėl yra artimesnis Nausėda nei Šimonytė.
O dabar pabandykime atsakyti į klausimus: kuris ir kas. Arba nubrėžti kelis štrichus kandidatų portretams. Juolab, kad viešojoje erdvėje pernelyg dažnai skamba, kad abu jie yra vieno veido. Šiaip dviejų vienodų žmonių nebūna. Tai pirma. Bet jie gali būti panašūs. Tai antra. Tačiau, kad palygintume juos, reikia turėti tam tikrus kriterijus.
Pradėkime. Palyginkime. Amžius ir biografija. Akivaizdžiai abu yra svarbūs veiksniai. Nausėda yra dešimt metų vyresnis ir ką tik šventė savo 55-uosius. Šimonytė lygiai dešimt metų jaunesnė. Metai čia nei pliusas, nei minusas. Abiem. Tik faktas, kuris nesukuria didesnių pranašumų ir neprideda didesnių minusų.
Biografijos ypatumai. Nausėda vienareikšmiškai turi daugiau ir įvairiapusiškesnių patirčių. Jo kartai yra ypač svarbios tarptautinės patirtys. Manheimo universitetas, kur rašyta disertacija, stažuotė Vokietijos Bundestage, o po to Pasaulio banke JAV. Pasižmonėjimas pasaulyje keičia daug. Atsiranda didesnis pasitikėjimas savimi, plečiasi savęs, visuomenės ir pasaulio suvokimas. Geriau matomos skirtybės ir nebeverdama savo sultyse. Rezultatas. Tokie žmonės dažnai paprasčiausiai yra profesionalesni nei kiti.
Darbinė Nausėdos karjera taip pat visapusiškesnė. Ir Lietuvos bankas, ir Vilniaus universitetas, ir SEB bankas. Lyg ir tame pačiame profesijos farvateryje, bet su galimybėmis įgyti skirtingus gebėjimus ir kompetencijas. Dar kas svarbu. Nausėda yra toks vadinamasis self-made arba savo jėgomis/ pastangomis viską padaręs. O tai šių laikų giminių ir protekcijų visuomenėje yra itin svarbu.
Šimonytė. Jos karjera – kaip paprastoji tiesinė regresija su aukštyn kylančia linija. Universitetas su bakalauru ir magistru, Finansų ministerija, tuomet Kubiliaus vyriausybė, šiek tiek vėl universitetas ir galiausiai Seimas. Tokia biurokratinė politinė. Užtikrinta, o ir kai kieno kito primena. Ar ne taip? Prezidento rinkimų avantiūra (gerąja prasme) toks nuokrypis į šalį. Geras posūkis. Bet jis, ko gero, Šimonytei bus svarbesnis kituose ar dar kituose prezidento rinkimuose, nei kad šiuose.
Biografija ir karjera. Jei reikėtų rinktis, tai rinkčiausi tą, kuris turi įvairesnes patirtis ir pasiekęs tai, ką pasiekė pats ir savo jėgomis.
Šimonytė. Ji pati ne kartą pripažino, kad tęstų tai, kas daryta ir daroma Dalios Grybauskaitės. Kai kas sako, kad ji būtų Grybauskaitės klonas dar penkeriems metams. Čia, matyt, ne visai tiesa. Šimonytė yra gerokai atviresnė, turi humoro jausmą ir žodžio kišenėje neieško. Nors kaip ten pasakius. Matėme Grybauskaitę gana skirtingą pirmoje ir antroje kadencijose.
Dėl pažiūrų Šimonytei gal ir visai tinka apibūdinimas, kad ji „konservatorių deleguota liberalė“. Kita vertus, jos „ministeriavimo“ laikais buvo epizodų, kai ji buvo užsispyrusi ir nekeičianti nuomonės, net jei jos požiūriui prieštaravo daugelis. Tad jos liberalumas, ko gero, turi gana griežtas ribas. Neliberalias.
Partinis ar nepriklausomas. Lietuvos Konstitucija pabrėžia, kad prezidentas turi būti laisvas nuo partijų ir kitų įtakų. Ir lygiai teisingas visiems. Antro prezidento rinkimų turo akivaizdoje viena centrinių diskusijų temų tapo kandidatų (ne)priklausomumas nuo partijų ir kas ir kieno kandidatais yra?
Vėl pradedame abėcėlės tvarka nuo Nausėdos. Politikai, ypač tie, kurie partijoms nepriklauso, prieš visus rinkimus svarsto, kaip ir su kuo dalyvauti rinkimuose. Nausėda irgi darė tą patį. Svarstė įvairius scenarijus. Kas galėtų paremti, su kuo dalyvauti ir panašiai. Tačiau esmė yra sprendimas, kuris galiausiai priimamas. Nausėdos sprendimas buvo dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose kaip nepriklausomam kandidatui. Taškas.
Vėl Šimonytė. Jos aiškinimai apie santykius su ją delegavusia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais gal yra šiek tiek mėnulio fazių veikiami. Kai kalbama su TS-LKD rinkėjais, ji yra „konservatorių deleguota“, o kai vieną ar kitą paklydusį Skvernelio ar Juozaičio šalininko balsą reikia privilioti, tuomet ji lyg ir visai nepartinė. Toks susidvejinimas išeina.
Bet faktai yra tokie, kokie yra. 2009 m. ji užėmė finansų ministrės pareigas Kubiliaus vyriausybėje, 2016 m. Seimo rinkimuose ne tik Antakalnio rinkimų apygardoje buvo iškelta konservatorių partijos, bet ir priešrinkiminiame sąraše gavo itin aukštą 4-ą vietą.
Po rinkimų, kai visi pradės ieškoti kampanijos klaidų, šis stumk-trauk nevykęs bandymas atsiriboti nuo konservatorių partijos bus minima kaip viena iš tokių klaidų. Lygiai kaip ir konservatorių „dinozaurų“ (vėl gerąja prasme) Juknevičienės ir Kubiliaus paaiškinimai, kaip ir kiek Nausėda yra jų kandidatas. Tik šiuo „nuoširdumo“ protrūkiu sunku patikėti.
Pabaigai. Daugelyje rinkimų pasirinkimas nėra paprastas ar aiškus. Tačiau, kaip garsiųjų stadiono debatų metu sakė dabar jau inauguruotas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rinkėjams dažnai yra geriau katė ar katinas maiše nei vilkas ėriuko kailyje. Kas ta katė ar katinas maiše, o kas ėriuko kailyje, tegul Lietuvos rinkėjai nuspręs patys. Ir atsakymų prikišamai diktuoti čia nereikia. Bet rezultatas, ko gero, galėtų būti 60:40 vieno kandidato naudai. Juo nenustebčiau.
Tačiau rinkimai yra laimimi tik rinkimų dieną. Tad nereikia apsigauti. Iki tos dienos visa, kas yra pasakyta, yra tik prognozės. Bet kai kurios prognozės pildosi daug dažniau nei kitos...