Anksčiau šis būdas buvo populiarus išimtinai listinguojamose bendrovėse, nes tik jų akcijų likvidumas ir galimybė greitai realizuoti turimas akcijas suteikė galimybę darbuotojams gauti realią piniginę naudą, kas dėl uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų struktūros šiose bendrovėse buvo praktiškai neįmanoma. Todėl iki šiol šia motyvacine priemone dažniausiai ir buvo naudojamasi, suteikiant Lietuvos (pavyzdžiui, AB „Auga Group“, AB „Invalda INVL“, AB „East West Agro“) ar motininių užsienio bendrovių, listinguojamų vertybinių popierių biržoje, akcijų.
Situacija pasikeitė, Lietuvoje pradėjus steigti startuolius, kurių akcininkai ir darbuotojai tikisi didelio bendrovės augimo potencialo, dėl kurio jau po kelerių metų bendrovės akcijų vertė gali žymiai pakilti, o atėjus strateginiam ar finansiniam investuotojui arba IPO metu darbuotojai gautas kaip motyvacinę priemonę akcijas galėtų realizuoti ir gauti realią finansinę naudą.
Apie akcijas darbuotojams pradeda svarstyti ir kitos įmonės, kurios norėtų skatinti vidurinės ir aukštesnės grandies vadovus. Tačiau priešingai nei listinguojamų bendrovių ar startuolių atveju investuotojo atėjimas į tokias įmones yra mažiau tikėtinas, todėl turi būti labai aiškus, iš anksto suderintas akcijų atpirkimo mechanizmas, kad minėti darbuotojai turėtų realią galimybę parduoti įgytas akcijas.
Visgi apsisprendžiant, ar bendrovė nori taikyti šią motyvacinę sistemą, visų pirma, reikia įsivertinti, ar kitiems bendrovės akcininkams yra priimtina situacija, kad į bendrovės valdymą bus įtraukta daugiau akcininkų, kurie turės įstatymų garantuojamas teises, ir kokiu būdu darbuotojai galės savo akcijas realizuoti – ar jas supirktų akcininkai, ar pati bendrovė. Jeigu visa tai suderinama su bendrovės ir pagrindinių akcininkų tikslais, tuomet lieka tinkamai sudėlioti teisinius ir mokestinius aspektus.
Yra keletas būdų, kaip akcijos gali būti suteikiamos darbuotojams. Nuo to, kas perleis akcijas darbuotojams ir kada jos bus perleistos, priklauso ir mokestinės pasekmės.
1. Jeigu akcijas suteikia bendrovė
Jeigu planuojama, kad akcijas darbuotojams suteiks bendrovė, be retai naudojamų darbuotojų akcijų (kurios jau savaime turi įstatymo nustatytus ribojimus, pavyzdžiui, reikalaujama nustatyti ribojimą parduoti akcijas tretiesiems asmenims (ne bendrovės darbuotojams)) galima rinktis naują akcijų emisiją arba akcijų suteikimą pagal akcijų suteikimo taisykles.
Pastarasis, naujai įstatyme įtvirtintas būdas, reiškia, kad akcijas galima suteikti, išleidžiant naujas akcijas ir už jas sumokant iš rezervo, kuris yra suformuojamas iš bendrovės pelno (taip pat bendrovė gali perleisti darbuotojams supirktas savas akcijas).
Jeigu planuojamas darbuotojų, kuriems bus suteiktos akcijos, skaičius nedidelis ir neplanuojama tai daryti periodiškai, patogu akcijas suteikti, vykdant įprastinį įstatinio kapitalo didinimą, tačiau akcininkai už tokias pasirašomas naujas akcijas privalo sumokėti emisijos kainą, kuri negali būti mažesnė nei akcijos nominali vertė, taigi įstatinio kapitalo didinimo atveju bendrovė suteikti nemokamai akcijų darbuotojams negalės.
Tačiau veikiant pagal akcijų suteikimo taisykles, akcijos gali būti suteikiamos visiškai ar iš dalies neatlygintinai, tam panaudojant bendrovės lėšas – iš pelno suformuotą rezervą akcijoms suteikti.
- Jeigu akcijos suteikiamos iš karto neatlygintinai arba mažesne nei rinkos kaina, mokestine prasme tai pripažįstama darbuotojų pajamomis natūra, dėl ko kyla pareiga mokėti tiek gyventojų pajamų mokestį (GPM), tiek ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Bendra mokestinė našta gali siekti 44,27% (tikslus dydis priklauso nuo gautų pajamų sumos ir įmokų į pensijų kaupimo fondą).
- Jeigu susitariama, kad akcijų įsigijimo momentas bus atidėtas, sudarant opciono sutartį ir numačius, kad akcijos gali būti įgyjamos, tik praėjus 3 metų laikotarpiui, atsiranda galimybė taikyti mokestinę lengvatą, leidžiančią darbuotojo gautas pajamas natūra apmokestinti tik GPM.
- Naujasis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas leistų atidėti GPM mokėjimą. Darbuotojo gauta nauda (pajamos natūra), įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo, nebūtų apmokestinama GPM. Prievolė sumokėti GPM kiltų, tik pardavus akcijas, taigi GPM mokėjimas, jei akcijų neketinama iš karto parduoti, galėtų būti atidedamas ilgam laikui į priekį. Tačiau šio pakeitimo, o kartu ir aiškumo, nuo kokios sumos skaičiuoti mokesčius, dar reikės palaukti.
2. Jeigu akcijas suteikia akcininkas
Kitas, ne mažiau populiarus būdas yra esamo akcininko turimų bendrovės akcijų perleidimas darbuotojams. Šiuo atveju akcijos ne išleidžiamos, o esamas akcininkas savo turimų akcijų dalį perleidžia darbuotojui, jas parduodamas ar dovanodamas.
Toks perleidimas yra paprastesnis, nes gali būti greitai įgyvendinamas ir tam nereikia sudėtingų struktūrų (tačiau reikia nepamiršti sandorio formos reikalavimų, jei akcijų dalis viršija 25 proc. arba kaina viršija 14 500 EUR, bei notarinės formos reikalavimo dovanojimo sutarčiai, jei dovanojimo suma viršija 14 500 EUR, taip pat ir kitų akcininkų pirmumo teisės).
Mokestine prasme tai yra itin palanki motyvavimo priemonė, kadangi naujojo akcininko gautos pajamos natūra, įsigijus akcijas žemesne nei rinkos kaina ar nemokamai, apmokestinamos tik GPM ir nereikia laukti 3 metų, kad būtų galima taikyti mokestinę lengvatą VSD ir PSD įmokoms, darant prielaidą, kad bendrovė nekompensuos akcininko patirtų išlaidų.
3. Tariamos akcijos
Dar viena alternatyva, kuri itin retai naudojama Lietuvoje, tačiau plačiai paplitusi Vakarų valstybėse yra tariamų akcijų institutas. Taikant šią priemonę, akcijos nėra išleidžiamos, tačiau darbuotojas įgyja teisę, įgyvendinęs gautų tariamų akcijų pardavimą, gauti pinigų sumą, kurios dydis priklauso nuo bendrovės rezultatų, ir kylant akcijų vertei, kyla ir darbuotojų turimų tariamų akcijų kaina, kurią jam sumokės bendrovė / kitas akcininkas, atpirkdami tariamas akcijas.
Ši struktūra naudinga tuomet, kai bendrovės akcininkai nenori įsileisti naujų akcininkų, tačiau darbuotojų skatinimą norima susieti su įmonės rezultatais ir tokiu būdu motyvuoti siekti geresnių bendrovės rezultatų. Priklausomai nuo to, kas suteiks tariamų akcijų atpirkimo opcioną, skiriasi ir jų apmokestinimas, nes darbuotojo iš bendrovės gauta nauda apmokestinama tokia pačia tvarka kaip ir su darbo santykiais susijusios pajamos.
Tačiau tokio tipo tariamas akcijas įsigijus iš akcininko, jam galėtų būti taikomas aukščiau aprašytas mokestinis režimas, kai iš akcininko gautos pajamos apmokestinamos tik GPM.
