„Ne viskas pasaulyje telpa į bejausmes lenteles, vertinančias gyventojų skaičius ir automobilių srautus. Buvo nemalonu matyti vaistus, maisto produktus, kiekvienais metais plukdomus į sodybas, ligonių gabenimo operacijas ir šeimas, laukiančias po kelias valandas, tam, kad persikeltų į namus. Esu įsitikinęs, kad ši estakada, šis saugus kelias taps paminklu naujai Lietuvai. Lietuvai be užmirštų žmonių“, - teigė premjeras.
Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad pradėjus projektą buvo atsargiai kalbėta apie jo užbaigimą anksčiausiai 2020-aisiais, tačiau šis atvejis patvirtino, kad susitelkimo ir aktyvios bendruomenės dėka kai kuriuos projektus Lietuvoje galima įgyvendinti aplenkiant grafikus.
„Dėkoju vietos bendruomenei už kantrybę, ištvermę ir vienybę. Mane nuoširdžiai jaudina, kad Lietuvoje yra tokios stiprios bendruomenės, kurios gali nuversti kalnus. Ši estakada - paprastų žmonių pergalė prieš valstybės biurokratinį abejingumą“, - kalbėjo ministras pirmininkas.
Premjeras pažymėjo, kad nuo šiol Rusnė nebėra atskirta sala. Rusnės gyventojų dėka, ji sujungta su Lietuva.
Kiekvieną pavasarį Nemuno deltos regioniniame parke esanti Rusnės sala dėl potvynių tapdavo sunkiai pasiekiama ir salos gyventojams sukeldavo daug nepatogumų. 2017 m. balandžio mėnesį ministras pirmininkas patvirtino sprendimą šioje vietoje statyti estakadą. Iki 2017 m. pabaigos buvo parengtas statybos projektas, įgyvendinta viešųjų pirkimų procedūra ir pasirašyta rangos darbų sutartis.
Rusnės estakados statybos darbai baigti ir ja jau galima naudotis. Tiesa, kaip ELTA jau skelbė, dar nėra baigti kelio tvarkymo darbai nuo estakados iki Šilutės, o estakada šiuo metu sujungta su senuoju tiltu. Toliau vyks kelio sankasos stiprinimo darbai, juos iki metų pabaigos kelio iš Šilutės į Rusnę ruože nuo 2,425 iki 5,820 km už beveik 6,3 mln. eurų atliks tiltų statybos bendrovė „Tilsta“.
„Kauno tiltų“ technikos direktorius Vitalijus Popovas yra sakęs, kad Rusnės estakada yra vienas ilgiausių inžinerinių statinių Lietuvoje.
„Pati estakada yra iš gelžbetonio. Tai vienas ilgiausių inžinerinių statinių Lietuvoje - 460 metrų, su prieigomis iš viso yra 750 metrų. Yra dviračių ir pėsčiųjų takas 2 metrų pločio ir dvi eismo uostos po 3,5 metro”, - pasakojo V. Popovas.
Krašto kelio Šilutė-Rusnė žemiausią 400 metrų ilgio ruožą kiekvieną pavasarį ir rudenį užlieja Nemuno žemupio Atmatos upės potvynis, todėl apie 40 dienų per metus kelias yra nepravažiuojamas lengvaisiais automobiliais.
