„DELFI Dėmesio centre“ – ryšių su visuomene specialistai Mykolas Katkus ir Arijus Katauskas.
– Pradėkime nuo šios dienos Rasos Juknevičienės pareiškimo, kuris plačiai nuskambėjo žiniasklaidoje. Ji sako, kad Gitanas Nausėda dar prieš pirminius TS-LKD rinkimus su ja kalbėjosi apie galimybę išmesti Vygaudą Ušacką iš partijos ir tokiu būdu užsitikrinti partijos paramą. Priminsiu, kad kalbama apie laikotarpį, kai Ingrida Šimonytė dar nebuvo paskelbusi, kad dalyvaus pirminiuose TS-LKD rinkimuose. Ar tai – stipri žinia, ar vis tik toks triukšmelis, kaip vertinate?
A. Katauskas: Tai, kad Šimonytė yra susijusi su TS-LKD, Gitano Nausėdos komanda stengsis tikrai visą šį laikotarpį šią žinią palaikyti. Šis Juknevičienės pasisakymas, ko gero, buvo išprovokuotas Gitano Nausėdos pasirodžiusio interviu, kuriame jis klausia, kodėl Ingrida Šimonytė gėdijasi konservatorių. Ir nors I. Šimonytė atsakė labai gražiai, kad ji lyg ir turi ryšį, ir tuo pačiu neturi ryšio, bet Juknevičienė papasakojo daugiau istorijos. Ir ta istorija, viena vertus, yra palanki I. Šimonytei, nes ji rodo Gitaną Nausėdą kitokioje spalvoje.
Kita vertus, I. Šimonytės ryšys su TS-LKD nesumažėjo, jis išliko. Klausimas, kiek jis yra trukdantis. Tas balansas, kiek konservatorių rėmėjai pasigaus tą žinutę, ir kalbės apie Gitaną Nausėdą kaip apie intrigantą, ir kiek Gitano Nausėdos komanda, kuri pati visa tai suorganizavo, išneš žinią „pažiūrėkit, kas gina Ingridą Šimonytę“.
– Pone Katkau, kaip jūs manote, ar ta žinia, kaip sako Arijus Katauskas, apie intrigantą Gitaną Nausėdą, gali turėti poveikį?
M. Katkus: Manyčiau, kad intriganto žinia nėra pati maloniausia, bet nemalonesnė žinia visgi čia yra Ingridai Šimonytei. I. Šimonytė padarė stebuklą ir pramušė lubas, kurios konservatorius lydėjo gausybę rinkimų, kad konservatoriai negali surinkti daugiau nei dvidešimt kelis procentus balsų, ir taip pat konservatoriai negali laimėti antrajame rinkimų ture nacionaliniuose rinkimuose, gali laimėti tik platesni kandidatai. I. Šimonytei pavyko tai padaryti, ir pavyko nedalyvaujant Gabrieliui Landsbergiui ir kitiems konservatorių partijos nariams aktyviai nedalyvaujant rinkimuose. Kitaip tariant, slepiantis konservatoriams, I. Šimonytei pavyko pasiekti tikrai labai gerą rezultatą.
– Aš tik priminsiu, kad I. Šimonytė tas lubas pramušusi senų seniausiai. 2016 m. laimėjusi pirmajame ture.
M. Katkus: Vilniuje. Taip, Vilnius yra truputį kitokia vieta. Bet nacionaliniu mastu rinkti po dvidešimt kelis procentus, netgi regionuose, kurie tradiciškai yra, vadinkime, raudonieji regionai, kur konservatoriai renka po 15-16 proc., tikrai yra pakankamai didelis pasiekimas.
Taigi, Gitano Nausėdos pagrindinis tikslas agituojant – jis supranta, kad Skvernelio, Juozaičio, Puidoko rėmėjai jam didelės meilės taip pat nejaučia ir už bankininką balsuoti nenori – bet jo pagrindinis tikslas yra sumobilizuoti didžiausią Lietuvos partiją – anti-Landsbergio partiją, ką 2016 m. rinkimuose sėkmingai padarė Ramūnas Karbauskis.
Dėl to G. Nausėda išeina su, mano nuomone, silpnu pareiškimu „konservatoriai, kodėl Šimonytė ne su jumis“ ar pan. Į tai jis gauna gana šmaikštų Šimonytės atsaką, bet neišlaiko senosios konservatorių haubicos, ir šauna šūviu, po kurio visiškai akivaizdu, kad Gitano Nausėdos nekenčia konservatoriai. Žinia, kad Nausėdos nekenčia konservatoriai, potencialiai yra stipresnė nei „ponas Nausėda yra intrigantas“, ir taip pat ta žinia kenkia I. Šimonytei kur kas labiau nei padeda.
– Yra du dalykai, dėl ko sutaria politologai ir daugelis ekspertų: kad G. Nausėdos stiprybė yra sociologinė aprėptis, kad jis gali taikyti į visas auditorijas, I. Šimonytės stiprybė ta, kad TS-LKD eina su stipriu sąrašu EP rinkimuose, kad partijos elektoratas yra mobilizuotas, priekyje – Liudas Mažylis, ir t.t. Šios stipriosios pusės iš esmės viena kitą kompensuoja, ir dėl to išlieka didelė intriga. Kodėl jie, kalbėdami vienas su kitu, elgiasi taip santūriai, kaip manote?
A. Katauskas: Manau, kad tai yra G. Nausėdos strateginis žingsnis. Nes tiesioginiuose debatuose, net ir vertinant platųjį devynių kandidatų ratą, I. Šimonytė dažnai atrodydavo geriau. Geriau artikuliuodavo, geriau išdėliodavo. Ir kad jis neis į atvirą konfliktą debatuose – faktas. Vakar pamatėme, kad galbūt jo strategija yra dažniau pritarti ir nepalikti tarpo vertinant.
Nes daugelis po vakarykščių debatų sakė: žiūrėk, jie vienodi. Jie beveik visais klausimais sutaria, išskyrus keletą, kurių mes eskaluojame, bet jie nėra tokie svarbūs – pavardės rašymas, seksualinės mažumos. Bet kai atstumas tarp jų yra ir nėra galimybės tiesiai gauti atsakymo, G. Nausėda šauna. Šauna ir prieš pirmąjį turą. Atsiminkime pažymio parašymą, kas buvo visai netikėtas dalykas: juk ir pats dalyvavai, buvai banko atstovas krizės metu, ir Jakeliūnas kaltina jus abu. Jis šovė šovinį.
Ir manau, kad tą patį matysime. I. Šimonytei reikia įkalti skirtumą. Reikia parodyti skirtumą tarp jos ir G. Nausėdos. O G. Nausėdai būnant šalia, reikia būti labai panašiam, kad visi sakytų „taigi čia tas pats“. Bet jis, kadangi apima daugiau [elektorato], mano nuomone, jam patogiau paskui pilti tokios pat alyvos, kaip pylė šiandien.
– Pone Katkau, sutinkate, kad G. Nausėdai norisi, kad viskas praeitų maksimaliai ramiai?
M. Katkus: Meilė G. Nausėdai atsirado dėl jo asmenybės, kurią žmonės įvertino savaip. Kompetentingas, išsilavinęs, patikimas ir nekonfliktiškas žmogus. Jo kampanijos šūkis rodo, kad jis gali susitarti su visais. Esant toje situacijoje, kuri atkartoja G. Nausėda politinio mentoriaus Valdo Adamkaus liniją, kad prezidentas – moralinis autoritetas, šiek tiek virš visų, – G. Nausėdai pradėti per debatus peštis su I. Šimonyte yra visiškai beprasmiška.
Kitas dalykas, G. Nausėda pagal sociologinius tyrimus yra akivaizdus antrojo turo favoritas, nekalbant apie mobilizaciją ir aktyvumą. Pagrindinė I. Šimonytės galimybė nugalėti yra per jos šalininkų aktyvumą. Reikia pasakyti, kad I. Šimonytės šalininkai entuziazmą dėl jos kandidatūros jaučia nepalyginamai labiau nei G. Nausėdos. Ją nuolat kas nors giria, lygina, palaiko, puola Nausėdą. Kitaip tariant, socialinė erdvė yra absoliučiai knibždanti I. Šimonytės gerbėjų. Tokioje situacijoje G. Nausėdos tikslas yra nesusimauti, neatrodyti kažkokiam nemaloniam, nemandagiam, kaip jis yra pasirodęs keletą sykių su Aušra Maldeikiene.
Šiaip I. Šimonytė dabar turėtų pulti G. Nausėdą kur kas labiau nei G. Nausėda to tikisi, tačiau, matyt, čia jau yra asmeninio padorumo klausimas, nes ji nesugeba priversti savęs tai daryti. Ji tikrai turėtų pulti G. Nausėdą, kad jis neturi kompetencijos įvairiose srityse, tokiu būdu dar labiau mobilizuojant savo rinkėjus ir galbūt pasiekiant, kad dalis jo rinkėjų neateis.
Nes rinkimų vertės klausimas toks: ką veiks „valstiečiai“. LVŽS turi tokią problemą, kad jei nedalyvauja jų kandidatas ir jų rinkėjai neturi už ką balsuoti, jie gali neateiti į EP rinkimus ir neparems šio sąrašo juose. Jiems neremti visiškai nieko, arba raginti ateiti balsuoti „ir taip“ nėra išeitis.
– Jie leidžia signalus. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis jau pasakė, kad balsuos už I. Šimonytę. R. Karbauskis pasakė, kad tikrai nebalsuos, ir nežinia, kam naudingas toks pasakymas, gal labiau tam, už kurį jis nebalsuos. Bet kuriuo atveju, S. Skvernelio balsas būtų labai svarbus, bet mažai tikėtina, kad jis tokią paramą suteiktų, kaip manote?
A. Katauskas: Skaičiavimą jie gali atlikti, ir pakankamai nesunkų. Žinoma, kol kas nežinome, kiek žmonių balsavo ne už I. Šimonytę ar G. Nausėdą, o prieš S. Skvernelį. Nemažai apie tai esame diskutavę, kad ir Vilniaus mero rinkimuose būtų užtekę pasakyti „aš prieš žaliuosius“, ir laimėti rinkimus.
Kiek jų balsavo čia, ir kiek suveiks R. Karbauskio pasakymas, S. Skvernelio – bet kuo toliau, tuo labiau man susidaro įspūdis, kad S. Skvernelis labai norėtų, kad jo kas nors dar kartą paprašytų nesitraukti iš premjero posto, ir jis galėtų pažadėti to nedaryti. Nes jis nori ten likti, ir tai akivaizdžiai matosi. R. Karbauskis netgi darkart šiandien patvirtino sakydamas, kad „ir vienas, ir kitas kandidatas mūsų to prašo“.
Tai, kad jie nuramino „Armagedono“ jausmus, kad viskas sugrius, jei jie pralaimės rinkimus, mano nuomone, jie nenori suteikti visiško palankumo G. Nausėdai. Kol buvo „Armagedono“ nuotaikos iš LVŽS, G. Nausėda su savo pozicija, kad visus nuramins ir susodins prie vieno stalo, atrodė labai įspūdingai. Dabar tai pradeda lygintis.
– Įsivaizduokime, pone Katkau, kad esate G. Nausėdos ir I. Šimonytės konsultantas. Pirmiausia pradėkime nuo G. Nausėdos. Jam reikia paraginti, sutelkti savo rėmėjus būtinai ateiti. Ką jis turi daryti? Kokia jo esminė žinia?
M. Katkus: G. Nausėda iki šiol nėra pasakęs vieno labai svarbaus dalyko, mes iki šiol nežinome, ką perkame. Jis neturi normalaus šūkio, išskyrus tai, kad mes visi susitaikysime ir nesibarsime. Iki rinkimų likus labai nedaug laiko, pusantros savaitės, būtų logiška tęsti tai, ką jis jau turi. Bet tas jo šūkis „susitarkime, susitelkime, nesipykime“ ir pan.
– Jis gana silpnas tiems, kurie bent kiek domisi biografijomis, lyginama su V. Adamkumi, kuris visą gyvenimą pašventė kovai už Lietuvos laisvę ir t.t.
M. Katkus: Dabar kaip tik būtų tinkamas laikas šauti kelis pasiūlymus ar pažadus, kurie sukurtų tam tikrą naujumo prasmę, nes vis dėlto – aišku, jis gali netrukus paneigti tą aksiomą, kad nieko nežadėdamas nelaimėsi, nes kol kas jis nieko nežadėjo ir išėjo į antrąjį turą, – bet aš manyčiau, kad jam reikėtų suformuluoti vieną arba kitą pažadą. Jis gali būti ir labai intelektualus, ir labai paprastas. Jam reikėtų pasakyti, už ką jis stovi, nes jo programos pristatymas buvo beveik nepastebėtas prieš rinkimus, ir manyčiau, kad šiek tiek atsigręžti į regionus, ir ten padaryti kokį „stand-up“ būtų labai tinkamas laikas.
– O I. Šimonytė, kuri net nedrįsta pasakyti, kokiais politikais ji labiausiai pasitiki tam, kad nenustumtų dalies savo rinkėjų. Turbūt akivaizdu, kad tarp žmonių, kuriais ji labiausiai pasitiki, yra Andrius Kubilius.
M. Katkus: Manyčiau, kad I. Šimonytė per visą kampaniją nuo pat pradžių truputį netikėjo, kad ji toje kampanijoje egzistuoja, ir visą laiką buvo savimi. Jai reikėtų tą dvasią, kurią gavo iš savo rinkėjų, jai reikėtų išleisti save šiek tiek labiau. Vis dėl to tai yra jauna moteris, vilnietė, finansų ministrė, visą gyvenimą kalbėjusi tai, ką galvoja, niekada nepataikavusi, turi šansą tapti prezidente. Manau, tai yra istorinis atvejis, manyčiau, kad jai tą savo istoriškumą ir faktą, kad ji gali pramušti tas lubas, jai reikėtų išnaudoti.
Manyčiau, kad šiuo metu tikrai nėra tas laikas, kai nebūtų galima kritikuoti G. Nausėdos. Kaip tai kritikuoti, ar tai daryti kaip R. Juknevičienė, ar kritikuoti per vadybos patirtį, per buvimą kitoje pusėje, manau, būtų svarbu. Ji rodė užuominų, ypač – rinkimų naktį, kai ji pradėjo kalbėti apie socialinį atsakingumą ir teisingumą. Bet matosi, kad jos kampanijoje šventimas vis dar tęsiasi, nes nepastebėjau naujų rimtų strėlių, nutaikytų prieš G. Nausėdą. Manyčiau, jai reikėtų aiškiau pasakyti, už ką ji stovi, prieš ką ji stovi, ir ypatingai socialinio teisingumo pusėje, kur I. Šimonytė tikrai kartu su A. Maldeikiene, tikrai turėtų ką pasakyti.
– Du dalykai, kuriuos girdžiu, pone Katauskai: pirma – Nausėdos strategija turėtų būti, kad Šimonytė – konservatorė ir tik konservatorė. O Šimonytės strategija: Nausėda – katė maiše. Teisingai?
A. Katauskas: Taip. I. Šimonytei reikėtų atsiriboti nuo konservatorių ir visą tą leitmotyvą pakeisti, o G. Nausėdai – visa tai susieti. Antras dalykas, ko I. Šimonytė kol kas neišnaudoja, nors tai nebūtų perlaužiantis viską įvykis, tačiau galėtų sukabinti su savimi simboliką, turiu omeny tuos pačius „taškučius“ galima paversti judėjimu. Sukūrus vaizdą, kad mergina su taškuota suknele, įsikibusi vaikinui į parankę, eina balsuoti, ir visa tai paskleidus socialinėje erdvėje, ten yra potencialo.
M. Katkus: Taškučių revoliucija yra nuostabus prekės ženklas. Tas entuziazmas jaunimo tarpe – paraginčiau visus savanorius nuvažiuoti į regionus, aplankyti savo tėvus, paaiškinti, kad darome tai tam, kad jūsų gyvenimas būtų geresnis. Jos retorika po rinkimų buvo tikrai teisinga. Labai nustebau, kad neišgirdau viso to vakar debatuose, kurie buvo, vadinkime taip, jai nelabai palankūs, nes ji jautėsi susikausčiusi, G. Nausėda jautėsi gerokai laisviau.
Bet, manyčiau, I. Šimonytei – labai nedaug laiko įrodyti, kad ji yra ne tik konservatorių partijos, bet ir visos Lietuvos kandidatė, ir tai ji gali padaryti apeliuodama į neturtingiausią dalį, kuri jos iki šiol nepalaikė ir kuri kaip tik ją gali pasirinkti antrame ture nepaisant to, kad G. Nausėda atrodo, kaip sakė Landsbergis, labiau prezidentiškai, bet už tai Ingrida – nuoširdesnė.
– Ką reiškia apeliuoti? Koks to turinys? Apeliuoti į vargingiausius žmones?
M. Katkus: I. Šimonytė turi labai daug turinio sakydama „aš jums nemeluoju, sakau viską, kaip yra“. Ji apvažiavusi daug Lietuvos, kaimų, ir tai, kad ji kai kuriuose regionuose net nugalėjo – retas atvejis, kai konservatoriai laimi tokiuose pakankamai skurdžiuose rajonuose. I. Šimonytė turi daug dalykų, susijusių su savo socialine paskirtimi, ji tikrai nėra liberalė, turi labai daug aspektų, kurie susiję su rūpinimusi vargingesniais, rūpinimusi viduriniąja klase, ypatingai – valstybės tarnautojais.
– O tai vis dar svarbu, jūsų nuomone? Valstybės tarnautojas ir žmogus, ilgą laiką dirbęs privačiame sektoriuje. Tai – svarbi takoskyra?
M. Katkus: Ji yra tiek svarbi, kiek ją svarbią sugebėsi padaryti. Ko galima pasimokyti iš Ramūno Karbauskio visiems Lietuvos politikams, kaip jis sugeba pasiimti pakankamai trivialią temą, kuri niekam neįdomi, išskyrus jam, ją padidinti penkis kartus, ir padaryti tai visai Lietuvai svarbia tema. Jis tokių temų primetęs labai daug, pradedant pono Jakeliūno bankų tyrimu, baigiant Širinskienės komisija. Jis paima tą temą, ir mes visi diskutuojame apie ją kaip apie rimtą dalyką.
– Bet tas temas jam toliau renkantis, jos tampa mažiau įdomios.
M. Katkus: Taip, bet I. Šimonytė to dar nėra padariusi, tai ta takoskyra – susirasti G. Nausėdos senesnius raštus, kur jis yra ką nors pasakęs, pasakyti, kad jai taip yra nepriimtina... Visi supranta, kad per rinkimus žmonės turi pasiduoti lengvesniam populizmui. Tad jeigu I. Šimonytė trumpam šiek tiek įsikūnytų į A. Maldeikienę, manau, tai jai tikrai galėtų išeiti į naudą.
A. Katauskas: Iš tikrųjų kita savaitė bus kertinė daugeliui komitetų ir partijų dėl EP rinkimų. Šioje vietoje labai svarbus A. Maldeikienės traukinio važiavimas į EP. A. Maldeikienė yra aiškiai išreiškusi palaikymą Šimonytei, kiek tai bus panaudota tuose pačiuose regionuose, dabartiniame kontekste irgi bus labai svarbu I. Šimonytei. Nes kai kurių dalykų ji negali pasakyti dėl savo išsilavinimo, būsenos. Bet kiti politikai, esantys šalia, arba net nesusiję su konservatoriais, galėtų padėti.
– Ar yra koks nors būdas, jūsų nuomone, G. Nausėdai gauti naudos, balsų iš EP rinkimų?
M. Katkus: Jei „valstiečių“ sąjunga pasakytų ateikite balsuoti už mus ir prieš Šimonytę. Nenustebčiau, jei panašiai ir būtų, nes R. Karbauskio nemeilė konservatoriams, nepaisant Pranckiečio pasisakymų, manau, turėtų nugalėti.
– Aš tik primenu, kad R. Karbauskis, kad jokiu būdu, jokiame ture nerems G. Nausėdos. Jūsų nuomonė, pone Katauskai, visiškai sutampa?
A. Katauskas: Taip. Manau, kad dar vienas dalykas G. Nausėdai iš EP rinkimų – reikia, kad visi komitetai ir partijos kiek įmanoma labiau dirbtų kviesdamos ateiti kuo daugiau žmonių balsuoti.
M. Katkus: Kuo didesnis aktyvumas, tuo labiau Nausėdos partija stiprėja. Ir apskritai, reikia pasakyti, G. Nausėda yra akivaizdus šių rinkimų favoritas. I. Šimonytei reikia kopti į labai aukštą kalną. R. Karbauskis pajutęs, kad S. Skvernelio pergalė sprūsta, sudaužė labai daug įrankių ir nieko nepasiekė. Galbūt net mobilizavo priešingą pusę. Bet dabar yra tas laikas, kai I. Šimonytės štabas turi kažką sudaužyti, jei turi tikslą laimėti šiuos rinkimus.