Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 metų balandžio 20-29 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrimo metu buvo apklausta 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida siekė 3,1%.
Pirmiausiai buvo paklausta apie balandžio mėnesį vykusį ir nemažai prieštaringų vertinimų pačioje Estijoje sulaukusį šios šalies vadovės K. Kaljulaid vizitą į Maskvą bei susitikimą su V. Putinu.
Ar išrinktas Lietuvos Prezidentas turėtų susitikti su Rusijos vadovu? Į taip nuskambėjusį klausimą bendras atsakymų „taip“ skaičius siekė net 65 proc. Tiesa, dauguma jų tokį galimą susitikimą vertino atsargiai.
„Taip, turėtų kryptingai siekti tokio susitikimo savo iniciatyva“ atsakė tik 8,7 proc. respondentų. Daugiau nei trečdalis – 36,8 proc. sutiko, kad išrinktasis Lietuvos vadovas turėtų stengtis susitikti su V. Putinu pasitaikius progai. 20 proc. apklaustųjų taip pat sutiko su tokio susitikimo būtinybe, bet „tik sulaukus Rusijos kvietimo be jokių išankstinių sąlygų“. Panašus procentas (19,5 proc.) buvo tų, kurie nepageidavo tokio susitikimo, o dar 15 proc. nežinojo arba neatsakė į klausimą.
Nuostatos, kad toks susitikimas reikalingas (pasitaikius progai ar kryptingai siekiant) dažniau laikosi vyrai, 36 m. ir vyresni respondentai, rajonų centrų gyventojai.
Kandidatai į Maskvą nesiveržia
Dar per debatus paklausta, ar tapusi prezidente įsivaizduoja save vykstančią į Maskvą, I. Šimonytė teigė, kad dabar nematanti, apie ką būtų galima kalbėti su Rusijos prezidentu, tačiau per artimiausius dešimt metų toks scenarijus galėtų būti įmanomas.
„Aš manau, kad jau šiandien turėtume galvoti ir ruošti ateities Rusijai, bet, kalbant apie dabarties laikotarpį, dabar nuvažiuoti į Maskvą, pasisakyti V. Putinui apie Ukrainą ir Sakartvelą ir gauti visiškai prognozuojamą atsakymą, tai tikrai nematau jokios prasmės“, – teigia I. Šimonytė. Komentuodama K. Kaljulaid vizitą į Maskvą I. Šimonytė pabrėžė, kad Baltijos valstybės turėtų būti vieningos besilaikydamos pozicijos Rusijos atžvilgiu.
„Galima bandyti su Rusija pasikalbėti apie Ukrainą ar Sakartvelą, bet man atrodo, kad tarptautinė bendruomenė tą daro jau ilgą laiką ir nelabai panašu, kad matytume kokius nors laikysenos pokyčius. Aš šitą žinutę perskaityčiau kitaip. Man atrodo, mums reikia kalbėti, kad Baltijos valstybėms reikėtų pradėti formuoti tam tikrą vieningesnę poziciją Rusijos atžvilgiu“, – teigė ji.
Tuo metu G. Nausėda dar kovą savo rinkimų programoje pabrėžė, kad su Lietuvos kaimynėmis galima mėginti kalbėtis, bet nebūtinai valstybių vadovų lygyje.
„Prieš kalbantis turime deklaruoti principus ir nepadaryti iš savo principų mazgotės, bendraujant su valstybėmis, kurios šiandien elgiasi agresyviai, kuriose yra žmogaus teisių pažeidimų ir kurios neatitinka mūsų supratimo apie demokratiją.
Bet tai yra mūsų kaimyninės valstybės ir jei neatsisakome savo principų, galime mėginti su jomis kalbėti, galbūt iš pradžių pradedant nuo žemesnio politinio lygio, pirmiausia apie ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą“, – skelbė G. Nausėda. Kiek anksčiau paklaustas ar važiuotų susitikti su V. Putinu jis pabrėžė, kad dabartinėmis aplinkybėmis, kai padėtis Ukrainoje nepasikeitė, to daryti jis neplanuotų. Nebent pasikeistų tam tikros aplinkybės.
„Krymas turėtų būti atiduotas tai valstybei, kuriai priklauso, o konfliktas Rytų Ukrainoje turėtų liautis. Ukrainiečiai ir rusai turėtų prisiminti esą ne priešai, o turėję bendrą istorinį likimą, bendrą sieną, bet ne uzurpuoti vienas kitam siekio būti laisvam. Aišku, labai didelė sąlyga, sunkiai įgyvendinama šiandieninėmis dienomis, bet vis dėlto aš manau, kad politikoje principai turį šį bei tą vaidinti, o ne būti kažkoks pagalbinis instrumentas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pirmasis vizitas ir JAV karių dislokavimas
Beje, „Spinter tyrimai“ paklausus į kokią šalį pirmiausiai turėtų vykti naujai išrinktas (-a) Lietuvos vadovas (-ė)?, Rusija nebuvo pirmajame trejetuke, o apsisprendusiųjų dėl pirmojo vizito buvo beveik absoliuti dauguma.
Didžioji dalis apklaustųjų (40 proc.) rinkosi Baltijos šalis – Latviją arba Latviją ir Estiją. Antroje vietoje – Lenkija (21,6 proc.), trečioje – JAV (11,7 proc.), ketvirtoje – Rusija (9,6). Tik 7,7 proc. apkalustųjų manė, kad pirmiausiai vykti naujai išrinktas (-a) Lietuvos vadovas (-ė)? Turėtų vykti į Briuselį (NATO ir ES būstinės), 6,6 proc. manė, kad pirmoji kelionė turėtų būti į Vokietiją, 2,2 proc. nurodė kitą šalį ir tik 0,6 proc. nežinojo arba neatsakė į klausimą.
Toks pasirinkimas beveik atitinka ir kandidatų pasisakymus. pavyzdžiui, I. Šimonytė pirmojo vizito į užsienį vyktų į Varšuvą ar į Rygą, tuo metu G. Nausėda per debatus rodė tvirtą apsisprendimą dėl pirmosios krypties.
„Pirmoji šalis bus Lenkija ir aš matau didžiulį potencialą plėtoti santykius su Pietine mūsų kaimyne, kuri galėtų tapti mums svarbi ne tik ekonominėje, socialinė srityje, bet taip pat gynybos, saugumo užtikrinimo srityje“, – tikino G. Nausėda.
Įdomu ir tai, kad Latviją ir Estiją dažniau įvardijo moterys, vidutinių pajamų atstovai. Lenkiją dažniau įvardijo 46m. ir vyresni, aukštesnio išsimokslinimo atstovai, didmiesčių gyventojai. JAV dažniau nurodė 18-35, žemesnio išsimokslinimo atstovai. Dėl amerikiečių karių dalyvavimo užtikrinant Lietuvos saugumą pasiskirstymas buvo gerokai platesnis.
Paklausus ar Lietuva turėtų siekti amerikiečių karių dislokavimo savo šalyje, „taip, būtinai. Kuo daugiau, tuo geriau“ atsakė daugiausiai – 26,6 proc. apklaustųjų. „Taip, bet tik simbolinio ir laikino“ atsakė 24,7 proc. Tuo metu 24,3 proc. apklaustųjų nurodė, kad Lietuva turėtų siekti NATO šalių dislokavimo, bet geriau ne amerikiečių. 11,6 proc. apklaustųjų į šį klausimą atsakė neigiamai, o 12,8 proc. nežinojo arba neatsakė į klausimą.
Kuo didesnio amerikiečių buvimo šalyje dažniau siektų vyrai, 26-45, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Už simbolinį ir laikiną JAV pajėgų buvimą dažniau pasisako jauniausio amžiaus (18 -25m.). NATO, bet ne amerikiečių karių dažniau pageidautų moterys, 46 m. ir vyresni respondentai.
Debatuose G. Nausėda yra pasisakęs, kad Lietuvos tikslas šiuo metu labai glaudžiai bendradarbiauti tiek su NATO, tiek su JAV. Kandidatas yra užsiminęs ir apie didesnį pastarosios šalies vaidmenį.
„Noriu pasiekti, kad JAV turėtų Lietuvoje dislokavusi 1500 – 3500 karių“, – sakė G. Nausėda.
I. Šimonytė buvo dar konkretesnė apie amerikiečių bei sąjungininkų pajėgumus. Viena opiausių Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumo spragų ji įvardijo regioninę oro gynybą.
„Tam būtini konkretūs sprendimai dėl oro gynybos tiek NATO rėmuose, tiek dvišaliu pagrindu su JAV. Kilus grėsmėms NATO oro policijos misija turi tapti sudėtine oro gynybos dalimi. Oro gynyba užtikrintų, kad Baltijos šalis prireikus pasiektų sąjungininkų pagalba. Lietuvos saugumui itin svarbi JAV lyderystė, tačiau svarbu laikytis ir vienminčių solidarumo ES, kadangi tikimės solidarumo iš kitų sprendžiant mums aktualius klausimus“, – rašė kandidatė į prezidentus.
„Spinter tyrimai“ apklausoje dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. 60 proc. apklausos atlikta tiesioginės paklausos būdu akis-į-akį, o 40 proc. internetu.
Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.