Grįžusi po atostogų, Irena neatpažino savo namų: vagių siunčiamų signalų ji nemokėjo suprasti

Grįžę po atostogų savo namų galite ir neatpažinti, mat jūsų atostogos – pats darbymetis vagims. Per šiuos metus pareigūnai jau spėjo registruoti 618 tokių nusikaltimų. Nors Lietuvos gyventojai įvairiais būdais saugosi nelauktų svečių, kai kurios apsaugos priemonės skamba itin išradingai: štai, vieni išeidami iš namų palieka įjungtą muziką ar šuns lojimo įrašą, klijuoja klaidinančius lipdukus apie stebėjimo kameras, o palikta įjungta šviesa – triukas, patenkantis tarp trijų dažniausių apsisaugojimo priemonių.

Grįžusi po kelionės rado sujauktus namus: kaimynystėje – net 3 apiplėšimai

Daugiabučių namų pirmo aukšto balkonai – tarsi atviros durys nekviestiems svečiams. Su vagimis susidūrusi vilnietė Irena tuo įsitikino dar prieš 3 metus.

Grįžusi namo po kelionės, Irena pastebėjo sujauktus namus: išbarstytus prieskonius, pravertas savo miegamojo spintos duris ir netvarką joje.

Įtarimai kilo iškart, kai sūnėnas pasigedo savo odinio krepšio ir paso, o Irena – kompiuterio. Netrukus ji taip pat pastebėjo, kad dingo jos papuošalai. Dingo ir namų raktai.

„Trūko dar visokiausių smulkmenų. Matyt, žmonės nerado, ką vogti. Iškvietėme policiją. Gyvenu pirmame aukšte, todėl balkone ant palangės pareigūnai rado bato antspaudą, taip pat jie pastebėjo, kad langas buvo išlaužtas ir iš naujo uždarytas. Tą savaitę mano gatvėje įvyko trys apiplėšimai“, – prisimena Irena.

Moteris teigia, kad bene labiausiai ją išgąsdino dingę raktai. Dėl to teko šarvuotose duryse keisti spyną. „Gal tikėjosi vėliau sugrįžti ir dar kažką išsinešti“, – svarsto moteris.

Anot Irenos, vagystė jai daug rūpesčių nesukėlė. Kadangi butas buvo apdraustas, patirti nuostoliai buvo apmokėti. Sūnėnui tereikėjo pasidaryti naujus dokumentus bei pasirūpinti durų spyna. Tiesa, Irenai labiausiai gaila pavogto kompiuterio, kuriame liko jai brangios nuotraukos. Tačiau moteris juokiasi, kad vis tiek planavo kompiuterį išmesti – šis buvo neveikiantis, tad be nuotraukų iš jo jokios naudos jau nebebuvo.

„Draudimas apmokėjo nuostolius – tai buvo apie 500 eurų. Pareigūnai mums nepranešė, ar pavyko sučiupti vagis, bet per žinias teko matyti, kad kažkokius mūsų gatvėje siautusius vagišius sugavo. Gal tie patys. Teko girdėti, kad iš vienų namų buvo pavogtas ginklas – po to juos jau greit sugavo“, – prisimena moteris.

Irena prideda, kad pirmo aukšto balkonas nebe pirmą kartą suvilioja vagišius. Kadangi į jį lengva įlipti, anksčiau iš balkono buvo pavogti brangūs sportbačiai, o prieš tai bute gyvenusi Irenos teta esą jai net pasakojusi, kaip teko grumtis su vagimi, bandžiusiu įlipti į balkoną.

Šiemet jau spėta užfiksuoti 618 vagysčių ir įsilaužimų

Dažnam gali atrodyti, kad panašios nelaimės nutinka tik kitiems, tačiau iš tikrųjų tai gali nutikti bet kam. Tad kaip dažnai tenka fiksuoti vagystes ir įsilaužimus į butus ir namus mūsų šalyje?

Lietuvos policijos departamente pastebima, kad įsilaužimų ir vagysčių pastaraisiais metais sumažėjo. Remiantis oficialia Informatikos ir ryšių departamento prie VRM nusikalstamumo statistika, šių metų sausio – balandžio mėnesiais registruota 618 tokių nusikalstamų veikų. Tai yra 10 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Lietuvos policijos departamento duomenimis, 2018 m. registruotos 1985 nusikalstamos veikos, 2017 m. – 2590, 2016 m. – 2662.

Pareigūnai nurodo, kad kiekvienu atveju nuostoliai būna labai įvairūs – jie gali siekti nuo kelių šimtų eurų iki kelių ar net keliasdešimt tūkstančių.

Pareigūnai perspėja: jeigu jus apvogė ar apgavo, nedelsiant kreipkitės į policiją. Skubiai pranešus ir tiksliai apibūdinus įtariamus asmenis bei jų automobilius bus galima greičiau sulaikyti nusikaltėlius ir apsaugoti nuo nelaimių kitus žmones.

Vis dėlto, laikantis tam tikrų taisyklių, savo namus galima apsaugoti nuo vagysčių. Policija nuolat primena žmonėms apie apsisaugojimo būdus. Štai pagrindiniai patarimai:

1. Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į butą. Nepasitikėkite vien asmens prisistatymu, specialaus pažymėjimo rodymu, neatidarykite durų įvairiems „specialistams“. Klauskite apie atvykimo tikslą.

2. Pasidomėkite, kokios yra durų apsaugos naujovės (įvairios spynos ir pan.), kad maksimaliai apsaugotumėte savo namus. Tinkamai sutvirtinkite buto duris, įdėkite patikimas spynas, įtaisykite akutę, durų sklendę.

3. Užrakinkite duris visais užraktais, netgi keletui minučių, kai išnešate šiukšles, ar išeinate į parduotuvę. Nepalikite raktų laiškų dėžutėse, po kilimėliu, kitose „slaptose” vietose.

4. Kuriame aukšte begyventumėte, išvažiuodami iš namų sandariai uždarykite langus, balkono duris.

5. Esant galimybei, palikite bute įjungtą šviesą, radijo tašką.

6. Pametę raktus, būtinai pakeiskite spyną.

7. Labai naudingas telefoninis užraktas laiptinėms. Jeigu tokio jūsų name nėra, pasitarkite su kaimynais ir įsirenkite. Tokiu būdu galėsite neįsileisti nepažįstamųjų.

8. Susitarkite su patikimais kaimynais, kad kai jūsų nėra, pasaugotų namus, išimtų spaudą iš pašto dėžutės. Už tai būkite pasiruošę pasaugoti jų namus, kai jie bus išėję ar išvykę.

9. Įsirenkite bute ar gyvenamajame name apsauginę signalizaciją, tokiu būdu jūsų namai bus saugomi 24 valandas per parą.

10. Jei gyvenate žemutiniuose aukštuose, įsistiklinkite balkonus. Gerai apšvieskite kiemą ir automobilių stovėjimo aikštelę.

11. Apsidrauskite namų turtą draudimo bendrovėje. Saugodami savo turtą, kreipkitės į artimiausią policijos komisariatą ar policijos nuovadą dėl daiktų žymėjimo, kas palengvintų nustatyti rasto daikto priklausomybę ir grąžinti jį teisėtam savininkui.

12. Jei sugrįžę namo pastebėjote, kad bute jau lankėsi vagys (atvertos durys, išdaužtas langas ir t.t.), neikite į butą, gal nusikaltėliai dar neišėjo. Nieko nelieskite rankomis, nepalikite bereikalingų savo pėdsakų ir nepanaikinkite nusikaltėlių. Užeikite pas kaimynus ir iškvieskite policiją.

Lietuviai saugojasi keisčiausiais būdais: netgi palieka šuns lojimo įrašą

Tai, kokiomis priemonėmis savo būstą nuo vagių saugo Lietuvos gyventojai, parodė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas. Jo metu paaiškėjo, kad gyventojai dažniausiai prašo kaimynų, kad šie prižiūrėtų būstą, jungia signalizaciją arba viename iš kambarių palieka įjungtą šviesą. Tai – trys populiariausi Lietuvos gyventojų atsakymai į klausimą, kaip jie saugo savo būstą išvykdami.

Visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad planuodamas ilgesnę išvyką kas antras apklaustasis pasikliauna kaimynais arba artimaisiais, kurie paprašomi prižiūrėti būstą, kol nėra šeimininkų, o profesionalių saugos tarnybų paslaugomis ir signalizacijos sistema – tik kas ketvirtas.

Pasirodo, kad net kas dešimtas gyventojas išvykdamas palieka šviesą tikėdamas, kad tai apgaus vagis. Stebėjimo kameras įsirengia ir geromis spynomis pasirūpina vos 4–5 procentai apklaustųjų.

Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojams netrūksta išradingumo – kai kurie išvykdami palieka įjungtą muziką ar šuns lojimo įrašą. Kiti pasitelkia fiktyvias apsaugos priemones – vaizdo stebėjimo kamerų muliažus ir įspėjamuosius lipdukus, jog būstą neva stebi saugos tarnyba.

Komentuodamas tyrimo rezultatus, „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas pastebi, kad dalies gyventojų pastangos saugoti savo turtą yra tarsi liaudies išmintis, keliaujanti iš kartos į kartą, tačiau turinti abejotiną efektą. Anot jo, viena iš patikimiausių priemonių, galinti sumažinti riziką yra būsto draudimas.

„Vagys veikia grupuotėmis, turi planą ir kiekvienas narys atlieka konkrečią funkciją. Prieš vagystę pasirinktas objektas yra stebimas, analizuojami gyventojų įpročiai ir judėjimas. Tad kambaryje paliktos šviesos triukas ar klaidinantis užrašas apie vaizdo kameras piktadarių neatgraso. Dalis fiktyvių apsaugos sprendimų yra šeimininkų saviapgaulė. Patekę į butą vagys išjungs ir kambaryje paliktą šviesą, ir televizorių – tokios gudrybės neapsaugos nuo nuostolių ir neatlygins patirtos žalos“, – teigia A. Gimbickas.