Už atsidavimą savo darbui, profesionalumą ir aktyvų dalyvavimą sukuriant alerginių ir imuninių ligų diagnostikos bei gydymo dienos stacionarą skaitytojai jauną medikę nominavo išskirtiniam DELFI projektui „Tautos gydytojas“.
Alerginės ligos gali imituoti kitas patologijas
– Įprastai imuniteto sąvoką minime labai siaurame kontekste, kalbėdami apie nusilpusį imunitetą, dėl to „limpančias“ ligas. Ką iš tiesų veikia klinikinis imunologas?
– Visų pirma konsultuojame dėl įtariamų pirminių imunodeficitų. Tai grupė iš daugiau nei 200 ligų, įgimtų arba paveldėtų, pasižyminčių įvairaus laipsnio imuninės sistemos sutrikimais. Galima įtarti, kai pasireiškia dažnos ausų infekcijos, sinusitai, plaučių uždegimai.
– Ar tiesa, kad be gydytojų imunologų atliekamų tyrimų būtų neįmanomas organų donorystės ir transplantacijos procesas?
– Didžiausiose Lietuvos ligoninėse, kur įsikūrę transplantacijose centrai, gydytojai alergologai-klinikiniai imunologai dalyvauja transplantacijose procese bei stebi ir konsultuoja pacientus po operacijų. Be jų šis procesas išties nebūtų įmanomas.
– Ar prieš pasirinkdama profesiją taip įsivaizdavote alergologės darbą?
– Jau būdama mokykloje žinojau, kad noriu būti gydytoja, nes labai gerus pavyzdžius mačiau savo šeimoje. Susimąstyti apie alergologą teko, kai pirmą kartą pamačiau namų dulkių erkutę pro mikroskopą būdama 13 metų. Nuo to laiko pradėjau domėtis, kas tai yra, kodėl ji yra, ką ji sukelia, iššiaiškinau, jog tai susiję su alergijomis.
Būdami pirmo kurso studentais visi norėjo būti kardiologais, chirurgais, o aš – alergologe. Džiaugiuosi, kad studijuodama alergologiją turėjau galimybę išvykti pagal ERASMUS programą į kitas universitetines ligonines: Malagos (ji yra lyderiaujanti medikamentinės alergijos klausimais) ir Lisabonos.
Iš vienos pusės jaučiuosi, kad vis dar esu „šviežia” gydytoja, iš kitos – lyg dirbčiau ilgą laiką. Nes puikiai jaučiuosi savo darbo vietoje tiek dėl didelių pacientų srautų, tiek dėl šaunaus darbo kolektyvo, o kas svarbiausia, dirbu tai, kas patinka ir įdomu. Tai, ką šiuo metu darau – 90 proc. atitinka išsvajotą alergologės kasdienybę, tačiau tikrai neįsivaizdavau biurokratinės dalies.
– Būdama alergologe ir imuninių ligų gydytoja, su kokiais iššūkiais susiduriate?
– Alergologija labai įdomi ir plati specialybė. Dažnai jautiesi lyg spręstum rebusus. Alerginės ligos gali imituoti daugelį kitų susirgimų. Pavyzdžiui, dusulys iš alergologinės pusės gali būti kontaktuojant su alergenu kaip naminiais gyvūnais, tačiau jį kai kuriais atvejais lemia pulmonologinė patologija (pvz. lėtinė obstrukcinė plaučių liga), kardiologinė – širdies nepakankamumas, ar net psichiatrinė, kada vyrauja dėl streso ar nervinės įtampos patiriamas dusulys.
– Kokie sunkiausi momentai bendraujant su pacientais?
– Sunkiausia bendrauti su pacientais, kurie išmaniųjų technologijų pagalba patys nusistato diagnozę. Jie kategoriškai teigia, kad serga vienokia ar kitokia alergine liga ir atvyksta, kad alergologas ją patvirtintų. Tačiau dažniausiai įsitikinimai būna klaidingi.
Kartais diagnozės ir gydymo parinkimas užtrunka net ir metus laiko. Dėl to svarbus paciento pasitikėjimas gydančiu gydytoju. Labai apsunkina darbo kokybę tai, kad pacientai dažnai keičia specialistą dėl tos pačios problemos. Tarkime, paskyrus gydymą – neatvyksta kontrolei, kad ir gerai tuo metu jaučiasi. Taip pat kliudo gydymo rėžimo nesilaikymas, kartais informacijos slėpimas iš paciento pusės – išsakomi ne visi nusiskundimai ar atlikti tyrimai.
– Pirmoji Vakarų Lietuvoje išlaikėte Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos egzaminą? Ką šis žingsnis pakeitė Jūsų darbe?
– Šis egzaminas man buvo kaip iššūkis. Jam reikėjo tikrai nemažai ruoštis. Tačiau iš esmės kasdienybėje tai nieko nepakeitė.
Verta paminėti, kad 2017 m. buvau laimėjusi stipendiją – Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos organizuojamą 3 mėn. klinikinę praktiką, kurią atlikau vienoje iš Madrido ligoninių. Projekto tema buvo medikamentinė alergija. Po šios stažuotės galėjau labai daug žinių pritaikyti ir mūsų centrui.
Vyrauja kvėpavimo sistemos ir odos problemos
– Su kokiomis problemomis dažniausiai kreipiasi pacientai? Kokios alergijos ir imuniniai susirgimai lyderiauja?
– Dažniausiai kreipiasi dėl kvėpavimo sistemos – alerginės slogos varginančių simptomų, bronchinės astmos. Odos problemų – dilgėlinės, alerginio kontaktinio ar atopinio dermatito. Neretai pacientai atvyksta su nealerginėmis odos ligomis: akne, rožine, žvyneline. Pastebiu, kad daugėja pacientų dėl įtariamos maisto bei medikamentų alergijos.
– Šiandien vis dažniau girdime sakant „esu alergiškas”. Įsivaizdavimas, kad esi alergiškas, yra žymiai didesnis negu iš tikrųjų yra? Galbūt pacientai dažnai supainioja simptomus su kitomis ligomis, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimais?
– Alergija tikrai yra šių laikų problema, tačiau tuo pačiu ir „mados klyksmas”. Ypač madingas gliuteno ir laktozės netoleravimas. Žmonės linksta dėl visų atsiradusių simptomų – bėrimų, slogos, pilvo pūtimo ir t. t. kaltę suversti alergijai maistui. Dažnai painiojama tikroji alergija su maisto netoleravimu. Dėl to reikalinga specialisto konsultacija, kuri tai patvirtintų ar atmestų.
– Negydant alergijos ar tai darant netinkamai, gresia rimtos komplikacijos? Kokios alergijos pavojingiausios?
– Pavojingiausia alergija – anafilaksija – ūmiai besivystanti alerginė reakcija, kuri gali pasireikšti per kelias minutes patekus alergenui į organizmą. Dažniausiai ją išsaukia maistas, vaistai, fizinis krūvis, šaltis ir vabzdžiai.
Dažnai negydomas alerginis rinitas komplikuojasi sinusitu ar kitomis ligomis. Taip pat alerginis rinitas yra rizikos veiksnys išsivystyti bronchinei astmai.
Inovatyviausi gydymo būdai ir perspektyvos
– Ar tiesa, kad be gydytojų imunologų atliekamų tyrimų būtų neįmanomas organų donorystės ir transplantacijos procesas?
– Didžiausiose Lietuvos ligoninėse, kur įsikūrę transplantacijose centrai, gydytojai alergologai-klinikiniai imunologai dalyvauja transplantacijose procese bei stebi ir konsultuoja pacientus po operacijų. Be jų šis procesas išties nebūtų įmanomas.
– Kokie inovatyviausi alergijos ir imuninių susirgimų diagnostikos ir gydymo būdai?
– Inovatyviausi diagnostikos metodai – molekulinė diagnostika, kurios metu įsijautrinimas alergenams nustatomas iki konkretaus baltymo. Šis metodas palengvina kelią sužinoti, ar tai tikroji alergija, ar slepiasi po kryžminėmis reakcijomis. Taip pat progresą lemia ir biologiniai vaistai. Jie skiriami dilgelinės simptomams kontroliuoti bei atopiniam dermatitui, astmai gydyti.
– Vis dažniau tenka išgirsti terminą „specifinė imunoterapija”. Kas tai?
– Tai vienas efektyviausių būdų apsaugoti alergiškus pacientus nuo jų alergijos progresavimo, astmos išsivystymo bei pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas trunka nuo 3 iki 5 metų. Ji taikoma esant alergijai žiedadulkėms, namų dulkių erkutėms, gyvūnams, pelėsiniams grybeliams, plėviasparniams vabzdžiams. Gydymo metu sergančiojo imuninė sistema yra „pripratinama” prie alergeno, kad pacientas taip nebereaguotų. Dėl ko žymiai sumažėja (arba net išnyksta) sergančiųjų jaučiami simptomai.
– Kokias galimybes atveria alerginių ligų ir imuninių ligų diagnostikos ir gydymo dienos stacionaras?
– Nuo 2017 m. Klaipėdoje veikia alerginių ir imuninių ligų diagnostikos ir gydymo dienos stacionaras. Jo dėka galimas visapusiškas pacientų ištyrimas: provokuojamieji medikamentiniai ir maisto mėginiai, nosies provokacinis mėginys įtariant alerginę slogą, fizinio krūvio provokuojamieji mėginiai, odos biopsijos, aplikaciniai (odos lopo testai), šalčio provokamieji mėginiai, biologinės terapijos taikymas. Vakarų Lietuvos pacientams nebėra būtinybės važiuoti į didžiųjų miestų universitetines ligonines.
– Nekyla dvejonių, kad mylite savo darbą ir jam skiriate ypač daug laiko. Tačiau, koks jūsų gyvenimas užvėrus ligoninės duris? Kuo domitės, kaip leidžiate laisvalaikį?
– Iš tikrųjų labai mažai turiu laisvų dienų, tad stengiuosi nuolatos keliauti. Labai norėčiau atrasti daugiau laiko žaisti golfą bei tobulinti ispanų kalbą.
Ši gydytoja dalyvauja išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas". Kviečiame nominuoti savo mylimiausią mediką ir balsuoti specialioje platformoje:
