Laidoje „DELFI diena“ Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas sakė, kad šiuo metu Vito Vasiliausko ir LB situacija yra pernelyg išpūsta.
Tuo tarpu advokatų kontoros „TGS Baltic“ vadovaujantis partneris Vilius Bernatonis tikino, kad Lietuvos bankas yra nepriklausoma institucija, todėl tokios rezoliucijos neturėjo išgąsdinti V.Vasiliausko.
– Pone Glaveckai, Jus pats suvokiate už ką yra siekiama patraukti Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską?
– Visų pirma, manau, kad tai buvo susiję su neesminiais ir nereikšmingais dalykais, smulkmenomis, kurios nebūtų įgavusios tokį didelį rezonansą, jeigu ne rinkimai. Tai buvo naudojama rinkimų kampanijai, bet tam tikra prasme, manau, kad visa tai turėjo tik deklaratyvų poveikį. Ne konkretų, o tiesiog tokį, kaip žinome, ji buvo atmesta.
– Bet jūs jaučiate tą nebendradarbiavimą ir Seimo reputacijos mažinimą?
– Aš neįžvelgiu, galbūt buvo konfliktėliai, galima bandyti kažką pūsti, bet aš tiek esu girdėjęs tokių ginčų, jeigu juos visus sudėtume į vieną vietą, galėtume kurti laidas ir teismuose visus paskandinti. O čia buvo bandymas pažiūrėti, kieno antpečiai didesni. Konfliktas yra, bet tolesnės pasekmės, mažai tikėtinos, kiekvienas žmogus turi teisę savaip interpretuoti, bet aplinkinių reakcija buvo perlenkta, išėjo didelė žinia, kuri neva susprogdins bankus. Mano supratimu, tai tuščias reikalas. Aš tikrai nematau reikalo atstatydinti Vito Vasiliausko. Aš nežinau švento žmogaus, visiems būtų galima pritaikyti trūkumus ir būsimiems prezidentams, visada galima rasti blogų dalykų. Pakeisti ECB politikos negalima, o įsivaizduoti, kad esame labai reikšmingi, tai nereikėtų.
– Pone Bernatoni, ką centrinio banko vadovui reiškia premjero nepasitikėjimas?
– Jeigu trumpai, tai nieko nereiškia. Centrinio banko vadovas yra nepriklausomas, tai užtikrina įstatymas. Lietuvos respublikos Vyriausybė ir institucijos privalo gerbti nepriklausomumą ir nesiekti daryti įtakos. Atsižvelgiant į tai, nėra reikalingas LB vadovui nei Vyriausybės, nei kitų institucijų pasitikėjimas, jis turi vykdyti savo funkcijas, įstatyme yra numatyta atleidimo procedūra, kuri irgi turėtų vykti pagal įstatymas.
– K.G. Aš manau, kad šalia įstatymų yra ir moraliniai įsipareigojimai.
– Pone Bernatoni, į šias pareigas antrai kadencijai ponas Vasiliauskas paskirtas Prezidentės teikimu ir Seimo pritarimu. Yra koks teisinis mechanizmas jį atšaukti iš pareigų?
– Įstatymas riboja tas galimybes, yra procedūra ir ji negali būti kažkaip kitaip bandoma įgyvendinti. Kas yra dar labai svarbu, Centrinio banko misija šiuo metu yra sumažėjusi, tai turi įtakos Lietuvos reputacijai, kaip Europoje yra žiūrime į Lietuvą, ar kaip į rimtą partnerį. Būtų gerai, kad mes atsakingai elgtumėmės. Aš dabar matau politinius pareiškimus, o ne poveikį. (…) Man atrodo, kad neverta išpūsti situacijos daugiau negu ji yra. Šiandien, kiek mačiau, Seime priimti sprendimai yra patys geriausi, nes Seime šiaip tokių rezoliucijų nereikia, jos nėra numatytos, jos neturi teisinės reikšmės. Labai gerai, kad ji atmesta.
– K.G. Aš jau šiandien sakiau, kad visa ši situacija man primena garsųjį romaną „Guliverio kelionės“. Ten karo objektas buvo kiaušinio sudaužymas ar iš viršaus, ar apačios. Panašu ir pas mus, tokių rezoliucijų pas mus Seime būna daug, jos neturi pagrindo.
– Pone Bernatoni, jeigu ir premjeras, ir Seimas pasakytų, kad Vasiliausku nepasitiki. Ką daryti pačiam Vasiliauskui?
– Yra tam tikras argumentas, kad reikia tam tikro pasitikėjimo, kad valstybės pareigūnai galėtų sėkmingai dirbti, bet šiuo atveju situacija yra ypatinga. Lietuvos banko nepriklausomumas yra specialiai apibrėžtas. Kažkokią paralelę galime vesti su teismais. Nesvarbu, kad Seimas ar kas nors nepasitiki, situacijos tai nekeičia. Yra riboti pagrindai, kada galima keisti pareigūną. Pagal Konstituciją, nepasitikėjimas, išreikštas politikų, Lietuvos banko vadovui nieko nereiškia.
– K.G. Bet pas mus konfliktai dažnai atsiranda iš paprasto klausimo: „Kas tu toks?“
– Pone Glaveckai, kodėl nepasitikėjimas yra reiškiamas tada, kai dar vyksta tyrimas?
– Aš norėčiau pasakyti, kad prezidentiniai rinkimai vyksta dviem etapais. Vienas ir antras etapas. Šis dalykas buvo prieš, o antrame etape jis nuslobs. Tai būtų pats trumpiausias atsakymas. Tam, kad žmonės pakeltų akis ir ausis, reikia kalbėti apie pinigus. O iš patirties žinome, kad banką, kaip ir musę, galima užmušti laikraščiu. Reikia ramiai viską vertinti, reikia tyrimų, bet nereikia kelti dirbtinos problemos.
– Ar, jūsų nuomone, Seimas supranta, ką daro, ar nelabai?
– Kartais jis supranta taip, kaip nori. Noras paimti kuo daugiau galių, visada yra labai sveikintinas, bet tas noras turi būti pamatuotas. Tokios iliuzijos, kad tu viską gali kontroliuoti, yra tiesiog nereikalingos.
– Pone Bernatoni, kaip jūs įsivaizduojate bendradarbiavimą, jeigu dalis valdančiųjų su premjeru nepasitiki įstaigos vadovu?
– Tai priklausys nuo veiksmų, kurių bus imtasi. Įstatymų leidybos procesas irgi yra reglamentuotas, kiekvienas įstatymas turi būti svarstomas atskirai. Vien dėl konflikto, tai neturi būti blokuojama. Dar kartą svarbu suprasti, kad Centrinis bankas turi ypatingą funkciją. Tuos punktus vykdant, jis turi būti nepriklausomas, o bet kokie konfliktai neturi turėti jam reikšmės.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI TV įraše.
