aA
Faktas, kad dėl skirtingo ekonominio išsivystymo lygio egzistuoja Vilnius ir visa kita Lietuva, oficialiai pripažintas 2016 metais. Tuomet Vyriausybė nutarė įsteigti du skirtingus planavimo regionus, vienam jų priskiriant sostinę. Akivaizdu, kad silpnesnė ekonominė regionų situacija dar ilgai bus viena pagrindinių temų nacionalinėje darbotvarkėje. Bet ar gyvenimas didmiesčiuose tikrai toks saldus, kaip gali atrodyti žvelgiant iš šalies?
Jevgenija Krikščiūnė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Didmiesčiuose gyvenantys išsilavinę, aukštą kvalifikaciją turintys ir didesnius atlyginimus gaunantys, o kartu ir daugiau mokesčių sumokantys gyventojai gali būti pagrįstai laikomi viena svarbiausių ekonomikos atramų. Tačiau būtent jiems skausmingiausiai pasireiškia šių laikų nuovargio bei įtampos pasekmė – stresas.

Net 60 proc. šalies gyventojų tvirtina dažnai patiriantys stresą dėl darbo rūpesčių. Šiemet vasarį atliktoje „Spinter tyrimų“ apklausoje aiškiai pasimatė, kad darbo rūpesčiai stresą dažniausiai sukelia 26–55 metų, aukštąjį išsilavinimą įgijusiems, didžiausias – daugiau nei 500 eurų – pajamas vienam namų ūkio nariui gaunantiems respondentams.

Šioje nedžiuginančioje statistikoje ypač išsiskiria didieji šalies miestai. Vos 29 proc. didmiesčių gyventojų išvis nepatiria nerimo bei streso dėl darbo užduočių, kai mažesniuose miestuose ir kaimuose tokių yra 38 procentai.

Iškalbinga ir tai, kad darbo rūpesčiai į stresines situacijas dažnai įtraukia 82 proc. vadovaujančias pozicijas užimančių asmenų. Atsakomybė ir ją lydinti įtampa jiems pasireiškia dažniau nei žemesnes pareigas užimantiems darbuotojams: tarp specialistų bei tarnautojų tokių yra 74 proc., tarp darbininkų ir techninių darbuotojų – 63 procentai.

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra šiais metais planuoja atlikti plataus masto apklausą 33-iose šalyse apklausdama daugiau kaip 40 tūkst. įvairaus dydžio įmonių. Kas penkerius metus vykdomos apklausos rezultatai atskleis daugiau pačios naujausios informacijos apie stresą bei kitus psichosocialinius veiksnius darbo vietoje.

Vos 29 proc. didmiesčių gyventojų išvis nepatiria nerimo bei streso dėl darbo užduočių.
J. Krikščiūnė


Tai, kad stresas yra tiesiogine prasme brangus dalykas, parodė ankstesnės 2014 metų apklausos rezultatai. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, fizinės traumos darbo metu bei stresas darbe Europos Sąjungos šalims kasmet kainuoja vidutiniškai 617 mlrd. eurų. Iš jų neatėjimas į darbą – 272 mlrd. eurų, produktyvumo smukimas – 242 mlrd. eurų, sveikatos priežiūros paslaugos – 63 mlrd. eurų ir neįgalumo išmokos – 39 mlrd. eurų.

Atsakingos verslo ir viešojo sektoriaus organizacijos imasi įvairių priemonių, padedančių sumažinti stresą darbe – pradedant nuo darbo vietos ergonomikos gerinimo, procesų ir jų valdymo peržiūros, baigiant lanksčių darbo valandų, nuotolinių darbo vietų ar kitų patrauklių motyvacinių priemonių įvedimu.

Taip elgiamasi ne tik dėl humanistinių paskatų siekiant pagerinti darbuotojų savijautą. Verslas aiškiai suvokia ir savo kailiu pajunta, kad stresas atneša rimtų pasekmių ir visai organizacijai, nulemdamas jos efektyvumą, našumą bei, žinoma, darbo dienų praradimus. Būtent dėl šios priežasties stresas tampa svarbus ir visos šalies ekonomikai bei biudžetui, kuriam dirbančiojo stresas tiesiogiai smogia rikošetu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.