aA
Tik kas trečias darbuotojas laiko savo darbo sąlygas normaliomis, rodo Baltijos šalyse atliktas draudimo bendrovės „If“ tyrimas.
Darbas
© DELFI / Domantas Pipas

Kaip žurnalistams sakė draudimo bendrovės „If“ Žmogiškųjų išteklių departamento vadovė Jurgita Banytė, šiuo atveju darbo normalumą apibrėžia vadovo lyderystė, komandinis darbas, darbuotojų gerovė ir darbo prasmė.

Pasak jos, pirmiausia gyventojai, paklausti apie tai, kokį darbą laiko normaliu, išskyrė vadinamuosius higieninius dalykus (pavyzdžiui, atlyginimą), taip pat gerai įrengtą darbo vietą, emocinius aspektus - draugišką, pagarbią aplinką.

„Pirmiausia priskiria kaip savybes normaliam darbui: geras mikroklimatas yra pirmas faktorius, saugumas ir stabilumas Lietuvoje yra pakankamai svarus momentas dirbantiesiems. Dar nėra užgijusios žaizdos krizinių laikotarpių, nėra pasitikėjimo, kad galiu būti ramus dėl savo darbo vietos.

Kas buvo įdomu išgirsti ir ką norėjome sužinoti - kaip dabar žmonės vertina darbovietes jų normalumo sampratoje, ar laiko jas normaliomis. Liūdna, bet tik trečdalis galėjo pasakyti, kad jie savo darbovietes galėjo pavadinti normaliomis. Šita statistika nėra džiuginanti. Tai reiškia, kad trečdalis žmonių daugiau ar mažiau nėra patenkinti darbo santykiais ar darboviete“, - kalbėjo J. Banytė.

Beveik pusė darbuotojų (48 proc.), pagal tyrimą, taip pat svarstytų keisti savo darbą, jei sulauktų labiau jų normalumo kriterijus atitinkančio pasiūlymo. Tuo metu Estijoje šis skaičius siekia 47 proc., Latvijoje - daugiau nei pusė (55 proc.).

Tyrimas rodo, kad svarbiausios savybės, priskiriamos normaliam darbui, Baltijos šalyse skiriasi: apklaustieji lietuviai išskyrė gerą mikroklimatą (46 proc.) ir galimybes profesiniam tobulėjimui (41 proc.); latviai prioritetą skyrė saugumui ir stabilumui (51 proc.) bei pagarbiems vadovams (50 proc.), estams svarbiausi normaliame darbe atrodo draugiški bendradarbiai (50 proc.) ir lanksčios darbo valandos (49 proc.).

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.