Invazinės rūšys, keliančios didžiulį nerimą: kaip atpažinti ir naikinti?

Viena didžiausių biologinės įvairovės nykimo priežasčių – svetimžemių gyvūnų atėjimas į naujas teritorijas. Dauguma žmonių nežino, kokios yra invazinių gyvūnų rūšys, jų daroma žala gamtai ir kaip galima tas rūšis kontroliuoti bei naikinti. Lietuvos invazinių rūšių sąraše yra išskirta 17 gyvūnų rūšių.

Šios gyvūnų rūšys sparčiai plisdamos daro žalą vietinei ekosistemai, pakeičia kraštovaizdį. Invaziniai gyvūnai į naujas teritorijas patenka keletu būdu. Dažniausiai gyvūnai į naujas teritorijas patenka patys iš gretimų kraštų. Taip jie išplito visoje Lietuvoje. Tačiau dažnai žmonės nežino, jog kartu su įvairiais kroviniais ar net automobiliu, gali gabenti kitoje šalyje paskelbta invaziniu gyvūną. Vėliau tas gyvūnas palankiomis sąlygomis gali tapti invazine rūšimi šalyje, kur jo niekada nebuvo.

Nemaža dalis vabzdžių iš kitų kraštų patenka į mūsų šalį kartu su grūdais, vaisiais, daržovėmis. Svetimžemiai gyvūnai Lietuvoje pradėjo plisti ir dėl įvežtinių dekoratyvinių augalų. Vienas tokių atkeliavusių gyvūnų į mūsų šalį – luzitaninis arionas. Šie šliužai yra viena agresyviausių invazinių rūšių, kuri labai kenkia sodams, daržams bei želdynams. Jų pagalba gali būti pernešamos ligos nuo vienų augalų ant kitų. Luzitaninis arionas greitai gali pakenkti įvairių augalų populiacijoms. Jis gali dar labiau sumažinti arba visai išnaikinti retų augalų populiacijas, užkrėsti įvairiomis ligomis augalus.

Pakenkti gali ne tik augalams

Rainuotasis vėžys gali pernešti ligas (pvz., vėžių marą). Per kelis metus jų populiacija sparčiai padidėja, o vėliau prasideda masinis išmirimas, kai žūva ne tik rainuotieji vėžiai, bet ir vietiniai vėžiai. 2015–2017 metų duomenimis, daugiau nei 200 vandens telkinių buvo aptikti rainuotieji vėžiai.

Nuodėgulinis grundalas – plėšrus invazinis gyvūnas, kuris išnaikina kitas žuvis suėsdamas jų ikrus ir mailių. Gausios populiacijos atsiranda tuose vandens telkiniuose, kur nėra kitų plėšrių žuvų. Ši invazinė rūšis ypatingai kelia grėsmę į Lietuvos saugomų gyvūnų sąrašą įrašytiems, tokiose pat buveinėse gyvenantiems vandens gyvūnams, pvz., skiauterėtajam tritonui.

Paukščių ir varliagyvių populiacijoms didelę neigiamą įtaką turi mangutas. Esant šiltoms žiemoms mangutai neįminga, todėl ieškodami maisto suėda rastus varliagyvius jų žiemavietėse. Tokiu būdu gali būti išnaikintos ir retos varliagyvių rūšys. Pavasarį ir vasarą mangutai daro žalą perintiems paukščiams (kurtiniams ir tetervinams).

Viena geriausiai žmonėms žinomų gyvūnų rūšių, kuri pridaro nemažai rūpesčių pasaulyje – pilkoji žiurkė. Tačiau tik nedaugelis žino, kad ši rūšis yra invazinė ir paplitusi beveik visame pasaulyje. Pilkoji žiurkė daro žalą gyvūnams, misdama už save mažesnius gyvūnus. Ši pilkoji žiurkė daro žalą ne tik gyvūnams, tačiau ir augalams. Jos sutrikdo augalų atsikūrimą suėsdamos sėklas, daigus. Dėl pilkųjų žiurkių gali sumažėti retų augalų populiacijos. Be to, pilkosios žiurkės platina įvairias užkrečiamas ligas.

Ar įmanoma sumažinti jų skaičių?

Invazinių gyvūnų naikinimas labai skirtingas ir sunkus, o kartais efektyvių priemonių naikinimui nėra. Vienus geriausia naikinti mechaniškai (pvz., šliužus surinkti ir sunaikinti), kad būtų kuo mažesnė neigiama įtaka aplinkai. Kai kurioms rūšims, pvz., nuodėguliniui grundului naikinti efektyviausia priemonė yra didelis kitų plėšrių žuvų (lydekų, ešerių) kiekis vandens telkiniuose.

Mangutus visiškai išnaikinti labai sunku. Vienas geriausių būdų – gaudymas gaudyklėmis. Pilkosioms žiurkėms gaudyti dažniausiai žmonės naudoja spąstus arba nuodus. Kadangi jos sparčiai dauginasi (esant geroms sąlygoms per metus gali susilaukti per 2000 jauniklių), tad išnaikinti pilkąsias žiurkes nėra lengva.

Jau minėta, kad kartais efektyvių priemonių nėra norint sumažinti invazinių gyvūnų populiacijas. Tokių priemonių nėra rainuotojo vėžio naikinimui. Žmonės gali juos gaudyti be apribojimų, tačiau turi turėti galiojantį žvejybos leidimą.

Kadangi naikinimas ne visada padeda, todėl reikia imtis prevencinių priemonių. Žmones reiktų perspėti, kad nereikėtų tikslingai įvežti, dauginti gyvūnų, kurie kitose šalyse paskelbti invaziniais, nes jie gali tapti invazine rūšimi ir mūsų šalyje. Mokslininkai nuolat ieško būdų kaip būtų galima veiksmingesniais būdais kovoti su invaziniais gyvūnais.

Svarbiausias tikslas – sukurti tokias invazinių organizmų naikinimo priemones, kad jos veiktų tik tas rūšis, kurios yra invazinės ir kuo mažiau kenktų aplinkai. Reiktų nepamiršti, kad invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų naudojimas yra draudžiamas, išskyrus kai kuriuos atvejus, kurie yra nurodyti aplinkos ministro įsakymu.

Invazinius organizmus reikia stebėti. Tačiau ne visada yra galimybė pastebėti tam tikrose vietose atsirandant kažkokį invazinį gyvūną. Iki šiol galima naudotis dviejų Latvijos nevyriausybinių organizacijų sukurta svetaine gamtos stebėjimams, kurioje buvo galima žymėti invazinius organizmus Latvijos ir Lietuvos teritorijoje.

Informacija parengta pasitelkus knygą „Lietuvos ir Latvijos pasienio regiono invaziniai organizmai“, Gudžinskas, Z., Kazlauskas, M., Pilāte, D., Balalaikins, M., Pilāts, M., Šaulys, A., Šaulienė, I. Šukienė, L., Vilnius, 2014.