Atsakydamas į portalo RBK klausimus, su tyrimo eiga susipažinęs šaltinis nurodė, kad atliekant patikrą nebuvo užfiksuota jokios delsos ar trukdymo, susijusio su degantį orlaivį paliekančių keleivių elgesiu, būtent – bandymu išgelbėti rankinį bagažą.
Priešingą nuomonę formuojančius pranešimus RBK pašnekovas prilygino pirmųjų emocijų bangai.
Remiantis jo žodžiais, užpakalinėje lėktuvo dalyje buvę keleiviai žuvo, visų pirma, dėl gaisro intensyvumo ir degant kurui bei fiuzeliažo komponentams ypač pakilusios temperatūros, taip pat liepsnos išplitimo salone.
Agentūros TASS kalbintas šaltinis iš teisėsaugos struktūrų taip pat akcentavo, kad tyrimas neįrodė įvairiais žiniasklaidos kanalais kai kuriems lėktuvo keleiviams mestų kaltinimų pagrįstumo, todėl prielaidą, kad susirinkdami bagažą jie galėjo užvilkino evakuaciją, reikėtų laikyti nepatvirtinta.
Jis taip pat pridūrė, kad šansai išgelbėti daugumą užpakalinėje lėktuvo dalyje buvusių keleivių praktiškai buvo lygūs nuliui. Kai kurie, esą, galėjo taip grietai apsinuodyti degimo produktais, kad nė saugos diržų nespėjo atsisegti. Žmonės taip pat galėjo netekti sąmonės, kai tupdomas lėktuvas trenkėsi į žemę.
Siekdamas gauti detalesnių išvadų, kanalas RBK jau nusiuntė užklausą Tyrimo komitetui.
Kiek anksčiau pranešimus apie susidariusią spūstį paneigė ir RBK kalbinta reiso Maskva–Murmanskas keleivė Liudmila Tichonova. Ji sakė, kad jokios grūsties nebuvo. Trumpam stabtelėti, esą, teko tik tada, kai tarp verslo ir ekonominės klasės salonų pargriuvo moteris. „Tačiau ją pakėlė ir visi išbėgome“, – sakė L. Tichonova.
Primename, kad gegužės 5 d. laineris SSJ100 atliko avarinį nusileidimą Maskvos Šeremetjevo oro uoste. RBK šaltinių duomenimis, avariją sukėlė žaibas, kuriam trenkus laikinai nutrūko radijo ryšys. Žaibą, kaip katastrofos priežastį, nurodė ir orlaivyje buvęs Severomorsko meras Vladimiras Jevmenkovas.
Lėktuvui nutūpus, lūžo važiuoklės atramos, o tada kilo gaisras. Iš viso lėktuve buvo 78 žmonės. 41 iš jų žuvo.