Balandį iš „Nordea“ valdybos pirmininko pareigų atsistatydinęs B. Wahlroosas tikino vertinęs įtarimus dėl pinigų plovimo „Nordea“ banke „jau kurį laiką“, skelbia „Bloomberg“.
Visgi peržvelgti duomenys leidžia teigti, kad „didžiųjų skandalų era baigėsi“, interviu Stokholme sakė B. Wahlroosas. Pasak jo, nuo 2016-ųjų „Nordea“ skyrė tiek lėšų pinigų plovimo prevencijai, kiek „buvo fiziškai įmanoma“ ir esą negalėjo su situacija susitvarkyti dar geriau.
„Pirmą šių metų ketvirtį skyrėme 95 mln. eurų pinigų plovimo prevencijos reikalams“, - sakė B. Wahlroosas.
„Nordea“ nuo 2015-ųjų, kai sulaukė baudos iš Švedijos finansų priežiūros institucijų už neužtikrintą pinigų plovimo prevenciją, sistemų tobulinimui išleido iš viso 730 mln. eurų. „Nordea“ kompiuterinė sistema peržvelgia ir įvertina apie 1,8 mlrd. bankinių operacijų kasmet.
Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE, remdamasis nutekintais 2005-2017 m. duomenimis, kovo pradžioje pranešė, kad per „Nordea“ galimai išplauta apie 700 mln. eurų, daugiausia pervestų iš jau uždarytų Ūkio ir „Snoro“ bankų. Lėšos daugiausia siejamos su rusų oligarchu Rubenu Vardanianu ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės draugu Sergejumi Rolduginu, o šiais pinigais esą buvo remtas net Jungtinės Karalystės (JK) princas Charlesas.
Nutekinti dokumentai rodo, kad mažiausiai 700 mln. eurų buvo laikoma „Nordea“ bankininkystės grupės sąskaitose, o apie 200 mln. eurų nusėdo Suomijos filialo sąskaitose. Per „Nordea“, YLE teigimu, buvo plaunami V. Putinui artimų žmonių pinigai.
