„Tai slaugytoja iš pašaukimo, pavyzdys jaunai kartai ir kitoms slaugytojoms”, – taip pašnekovė yra apibūdinama žmonių, kurie ją nominavo išskirtiniam DELFI projektui „Tautos gydytojas“.
Pacientams trūksta informacijos
– Daugelis įsivaizduoja, kad slaugytojos darbas: kelios minutės miego per budėjimą, stresas, kai kažkieno gyvybė vos rusena ir dieviška kantrybė. Ar išties tokia realybė?
– 22 metus dirbau operacinėje ir galiu pasakyti, kad jūs puikiai apibūdinote budėjimus. Labai skubios ir skubios operacijos reikalauja ypatingo susikaupimo, gero komandinio darbo ir profesionalumo. Budėjimo metu niekada negali nieko suplanuoti, numatyti iš anksto.
– Su kokiomis sunkiausiomis situacijomis yra tekę susidurti? Dažnai reikia priimti gyvybiškai svarbius sprendimus?
– Žmogaus gyvenimas yra toks trapus… Sunkiausia, kai matai, kad tik viena, dažniausiai neatsargumo akimirka, pakeičia žmonių gyvenimus negrįžtamai. Pavyzdžiui, jaunas žmogus karštą dieną sugalvoja išsimaudyti ežere. Vienas neatsakingas nėrimas nežinomoje vietoje, nežinomame gylyje ir… kaklo slankstelio lūžimas. Žmogus svajojo, planavo, buvo sveikas ir per akimirką tapo visiškai neįgalus. Todėl visų studentų, kuriems tenka dėstyti, labai prašau būti atsargiems.
– Kokie dažniausiai pacientams iškylantys klausimai?
– Pacientams iškyla labai daug ir įvairių klausimų: ,,jei per operaciją man skaudės? Jei aš neatsibusiu? Jei aš atsibusiu, o operacija nebus baigta? Ką daryti, kad aš nekalbėčiau”. Visų klausimų išvardyti nepakaktų dienos.
Siekiu gerinti pacientų sveikatos raštingumą. Tad mano doktorantūros Suomijos Turku universitete darbo tema: „Pacientų informacijos poreikis prieš ir po operacijos”. Šiuo metu su darbo vadovais Suomijoje ir Lietuvoje atliekame literatūros apžvalgą apie informacijos suteikimo būdus pacientams, ieškome patikimų priemonių informacijai perduoti. Juos radus stengsimės panaudoti Klaipėdos krašte, o gal ir visosje Lietuvoje. Taip norėtųsi, kad pacientas jaustųsi saugus, patirtų kuo mažiau baimių ir nerimo.
Labai svarbu, kad ligonius pasiektų profesionali informacija. Esu atspausdinusi publikacijų šia tema, skaičiau pranešimus Lietuvoje, Suomijoje, Švedijoje, už poros savaičių esu pakviesta į Lenkiją.
Slaugytojai nėra tik gydytojų padėjėjai
– Esate Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė. Dalinatės savo praktine patirtimi su slaugos studentais, vedate pirmos pagalbos mokymus slaugytojams. Kaip jaunimui pristatote slaugytojos darbą?
– Neseniai su kolegėmis atlikome tyrimą Lietuvos mastu ir apklausėme slaugytojus, jų padėjėjus, slaugos studijų studentus, kineziterapijos studentus apie slaugytojo specialybės prestižą. Tyrimo rezultatai, labai gaila, bet nėra džiuginantys. Didelė dauguma respondetų, vis dar galvoja, kad slaugytojas yra gydytojo padėjėjas, kad jis gali daryti tik tai, ką pasakė gydytojas ir t. t. Ta nuomonė buvo suformuota, kai medicinos sesuo (seselė) buvo tikrai ruošiama, kaip pagalbininkė gydytojui. Šiais laikais slaugytojai yra lygiaverčiai komandos nariai: jie gali laisvai priimti sprendimus ir aktyviai dalyvauti slaugos procese.
– Ar pastebite, kad požiūris į slaugytojas keičiasi?
– Požiūris keičiasi labai lėtai. Norėtųsi, kad patys slaugytojai būtų drąsesni, labiau pasitikėtų savimi. Tačiau tai tik kantrybės ir laiko klausimas.
– Kaip manote, kokia yra gera šiuolaikinė slaugytoja?
– Dinamiška, komunikabili, gerbianti save bei kitus, gebanti dirbti komandoje ir nuolat tobulėjanti. Manau, kad slaugytojo darbas visų pirma yra empatija. Mūsų darbe abejingumui vietos nėra.
– Ar jaunimo neatbaido nedideli slaugytojų atlyginimai? O gal kai kurie jau studijų metu svarsto įgytas žinias pritaikyti svetur ir emigruoti?
– Tikrų slaugytojų neišgąsdinsite nei dideliais darbo krūviais, nei nedideliais atlyginimais. Nebent jaunas žmogus pradeda studijuoti slaugą, pats nesuprasdamas, kas tai yra. Manau, kad teisingai apsipręsti jaunuoliams, prieš renkantis slaugos sektorių, padėtų savanorystė šioje srityje.
Tiesa, yra nemažai slaugytojų, kurios pasirenka emigracijos kelią.
Slaugos sektoriuje – akivaizdus progresas: net padėjėjų studijos
– Esate išplėstinės anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugos praktikos specialybės atsiradimo iniciatorė. Akivaizdus poreikis tokio pobūdžio slaugytojų?
– Šios specialybės atsiradimo kelias buvo ilgas ir jame buvo daug nelygumų. Pirmiausia reikėjo įrodyti išplėstinės slaugos anestezijos slaugytojų poreikį. Tad Klaipėdos krašto iniciatyvinė grupė rinko parašus, apklausinėjo darbdavius ir teiravosi ar įdarbintų tokius specialistus. Tai, kad tokia specialybė atsirado ir išsipildė mano svajonė – ne vieno žmogaus darbas. Aš dėkinga Dievui, jis man gyvenime iki šiol leido sutikti gerus draugus, mokytojus, bendraminčius, kolegas.
– Dalyvaujate daugelyje projektų rengiant slaugos teises aktus Sveikatos apsaugos ministerijoje? Kokie sveikintini pokyčiai jau įvykę?
– Šiuo metu vyksta teigiami pokyčiai. Galima pasidžiaugti, kad jau yra parengtas projektas apie skirtingas kompetencijas skirtingą išsilavinimą turintiems slaugytojams. Taip pat atnaujinamos bendrosios praktikos slaugytojo, operacinės slaugytojo, anesteszijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo medicinos normos, o nuo šių metų turėtų startuoti slaugytojų padėjėjų studijos. Tiek daug teigiamų pokyčių slaugoje nebuvo gal 15 metų.
– Visgi turbūt esti ir spragų?
– Spragos, mano nuomone, senėjantis slaugytojų amžius, literatūros slaugos temomis lietuvių kalba trūkumas.
– Skaitote mokslinius pranešimus ne tik respublikinio lygmens, bet ir tarptautinėse konferencijoje Lietuvoje bei užsienyje. Kokia Lietuvos situacija slaugos sektoriuje tarptautiniame lygmenyje?
– Esame geri slaugytojai, laukiami visose Europos šalyse, o mūsų pranešimų temos sulaukia didelio susidomėjimo ir diskusijų. Lietuvos slaugytojus vertina už jų darbštumą bei aukštą kvalifikaciją.
– Jūsų veiklų sąrašas toks platus… Smalsu, kaip viską spėjate? Ar lieka laiko poilsiui laisvalaikiui?
– Iš tikrųjų, tai viską, ką galiu, tą ir atidėlioju. Todėl suprantu studentus, kai jie atsiunčia savo darbus paskutinę minutę. Jei ne ši mano bėda, galėčiau padaryti daug daugiau.
Visos idėjos ir veiklos kyla iš meilės darbui. Mano stiprybė – kolegų, draugų ir bendraminčių komanda. Tik dirbdami drauge galime judėti pirmyn ir siekti užsibrėžtų tikslų.
Ši medikė dalyvauja išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas". Kviečiame nominuoti savo mylimiausią mediką ir balsuoti specialioje platformoje:
