aA
Daugeliui žmonių automobilis yra priemonė, padedanti nuvykti iš taško A į tašką B. Visgi kartais kelionę apkartina netikėtas eismo įvykis. Ir nors specialistai pastebi, kad nemaža dalis žmonių po avarijos automobilį patiki pagalbos tarnybos, vis dar atsiranda manančių, kad apgadinimai nerimti ir automobiliu galima važiuoti toliau. Tačiau anot žinovų, kai kurių apgadinimų plika akimi nepamatysi, o važiavimas sudaužytu automobiliu gali baigtis gerokai prasčiau nei apgadintu buferiu.
Avarija Vilniuje. Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Ainis Gurevičius

Dar prieš keliolika metų elementariais atrodžiusių darbų daugelis atlikti net ir nemoka – automobilių gamintojai ne be reikalo vis rečiau į bagažinę talpina ratus, lempučių komplektus ir kitas atsargines detales. Žmonės juos panaudoja itin retai, o nuleidus padangą dažniau skambina techninės pagalbos atstovams.

„30 metų praėjo nuo to laikotarpio, kai turėjome mokėti viską, nes paslaugų pasiūlos beveik nebuvo. Šiandien mažai kam automobilio stabdžių arba išdaužto žibinto keitimas yra malonus užsiėmimas“, – sako automobilių greitosios pagalbos po avarijos paslaugas teikiančios tarnybos „Autoįvykis.lt“ vadovas Ernestas Jankovičius.

Ši tendencija, anot jo, išryškėjo pastaraisiais metais, išpopuliarėjus išmaniesiems telefonams – dėl jų naudojimo padaugėjo būtent nedidelių avarijų. Jų metu žmonės arba išvengia sužeidimų, arba jie būna minimalūs, tačiau automobiliai sava eiga važiuoti neretai nebegali. Vairuotojai nenori gaišti laiko ir rūpintis automobilio gabenimu į servisą, lyginti remonto įkainius bei sukti galvą, ką daryti likus be asmeninio transporto.

Avaringumą puikiai įrodo statistika. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2017 m. Lietuvos keliuose įvyko 3059 įskaitiniai eismo įvykiai, o pernai – jau 3211. Žuvusiųjų skaičius sumažėjo (nuo 191 iki 170), tačiau sužeistųjų išaugo – nuo 3566 iki 3783. Šių metų pirmus keturis mėnesius statistika yra beveik tokia pat: eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius, palyginti su pirmaisiais praėjusių metų mėnesiais, didėjo apie 20 proc., o žuvusiųjų – mažėjo apie 10 proc.

Pavojingi pažeidimai

Tiesa, visi vairuotojai po eismo įvykio nori palikti automobilį ir kelionę tęsti kitu būdu – nemažai jų važiuoja toliau net ir akivaizdžiai apgadintomis (aplaužytais buferiais ar išdaužtais žibintais) transporto priemonėmis.

„Po avarijos reikia detaliai apžiūrėti nukentėjusį automobilį ir preliminariai įvertinti pažeidimus. Gali būti, kad susidūrimo metu buvo pažeista ar atsikabino kokia detalė, kuri toliau važiuojant bus visiškai sugadinta ar nukris bei sukels pavojų kitiems eismo dalyviams. Mes rekomenduojame net ir po nedidelio stuktelėjimo atidžiai apžiūrėti automobilį, įvertinti, ar nėra atsikabinusių detalių“, – pataria E. Jankovičius.

Silpniausios vietos yra variklio karterio apsauga, posparniai bei kitos ne varžtais, o plastmasinėmis detalėmis pritvirtintos dalys. Po silpno stuktelėjimo dalis plastmasinių fiksatorių gali ištrūkti, o likusios didelės apsauginės detalės neišlaikyti ir nukristi važiuojant gatvėje. Neretai nukenčia buferiuose sumontuoti automobilio statymo jutikliai.

Kai kurie pažeidimai gali būti esminiai, dėl kurių dalis automobilio funkcijų taptų neprieinamos, pavyzdžiui, daugelio modernių modelių priekinėje dalyje, ant radiatoriaus grotelių, sumontuoti jutikliai, užtikrinantys autonominio stabdymo, adaptyvios kruizo kontrolės ir kitų sistemų veikimą. Radiatoriaus pažeidimai taip pat gali būti sunkiau pastebimi, tačiau toliau važiuojant gali nepataisomai sugesti variklis – išbėgus aušinimo skysčiui, jis perkaistų. Dėl šių priežasčių specialistai pataria atidžiai apžiūrėti automobilį po kiekvieno eismo įvykio ir variklį užvesti tik įsitikinus, kad tolesnis važiavimas yra saugus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.