Per metus butų kainos Vilniuje padidėjo 4,4 proc., Kaune – 5,1 proc., Klaipėdoje – 3,8 proc., Šiauliuose – 10,3 proc. ir Panevėžyje – 13,9 proc., rodo „Ober–Haus“ balandžio mėnesio duomenys. Brangsta ne vien senos statybos namai, bet ir naujos. Štai Vilniuje naujos statybos būstas per metus (lyginant 2019 m. balandį su 2018 m. balandžiu) paaugo 3,5 proc., Kaune – 4,2 proc., Klaipėdoje – 5,3 proc.
Paskutiniai „Sodros“ duomenys rodo, kad kovą vidutinis statybininkų atlyginimas siekė apie 568 Eur neatskaičius mokesčių, pagal senąją sistemą (pagal naująją – beveik 727 Eur). Tai yra 58 Eur daugiau nei praeitų metų kovą, tačiau mažesnis atlyginimas nei spalį (601 Eur) ar lapkritį (590 Eur).
Tad nors būstas kiekvieną mėnesį kažkiek brangsta, statybininkų atlyginimuose – statistika kitokia.
Analitikas: įtaką būsto kainoms daro kiti veiksniai
„Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis DELFI komentuoja, kad lyginant metinį atlyginimų pokytį, vis dėlto galima matyti, kad statybininkams darbo užmokestis didėjo apie 11 proc., o naujų butų kainos augo apie 3,5 proc. – 5,3 proc.
Pasak analitiko, pasižiūrėjus į ilgalaikę statistiką galima pastebėti, kad visada pirmąjį metų ketvirtį atlyginimai yra mažesni – jaučiama sezoniškumo įtaka. Vis dėlto, anot jo, atlyginimų statistika ir neturėtų koreliuoti su NT kainų statistika.
„Ar augantys kaštai daro įtaką kainoms? Ir taip, ir ne. Augantys kaštai daro įtaką turto pardavėjo norui parduoti brangiau, kad išliktų tam tikra pelno marža. Iš tikrųjų rinka funkcionuoja ne vien pagal plėtotojų norus. Vis dėlto situacija yra tokia, kad kainos yra tokios, kokias sutinka mokėti pirkėjai. Reiškia, kad nepaisant to, ar savikaina didės, ar mažės, jei plėtotojas matys galimybę padidinti kainas, už kurią pirkėjas pirks, jis tą ir darys.
Plėtotojų pardavimo kainas riboja konkurencija. Nesvarbu, kiek gausi už kv. metrą, svarbu, kiek pirkėjas gali mokėti, ir kiek leidžia rinka. Sąnaudų augimas yra tik priežastis pabandyti pakelti kainas, bet jei rinka už tiek nepirks, reiškia kainos pakėlimas neįmanomas. Jeigu plėtotojas užsinorėjo pakelti kainą, o žmonės perka, tai čia rinkos ir perkamosios galios priežastis, o ne savikaina“, – aiškina NT analitikas.
Jis prideda, kad net jei ir būsto kaina būtų tiesiogiai paremta savikaina, daugiabučiame name savikaina yra keliolikos ar keliasdešimt mėnesių veiklos suma. Tad, jei plėtotojas nustatydamas butų kainą tiesiogiai ir remtųsi į atlyginimų sąnaudas, jis imtų ne pavienių mėnesių atlyginimus, o viso statybos periodo atlyginimus.
„Kainų augimą lemia aukšta paklausa. Vilnius, Kaunas, Klaipėda – jei imti šių metų balandį ir praeitų metų balandį, tai kainos išaugo apie 5 proc. Svarbiausios priežastys – gera ekonominė situacija ir lūkesčiai. Žmonės šiais metais uždirbo daugiau, atlyginimai kilo sparčiausia nei NT kainos ir žmonių noras pirkti būstą yra neišgaravęs. Lūkesčiai susiję su NT rinka yra teigiami, ne daug kas tikisi NT rinkos griūties, kainų kritimo. Matydami, kad nemažėja kainos, o auga, tyliai sutinka ir tas augančias kainas mokėti. Tad ne tiek savikainos kilimas, kiek žmonių perkamosios galios augimas ir noras pirkti NT yra didėjančių kainų variklis.
Kas iš to, jei savikaina pakils, o žmonių perkamoji galia ne? Žmonės negalės mokėti naujos padidintos kainos“, – komentuoja analitikas.
Plėtotojai kainas pagrindžia brangesniais rangos darbais
Patys plėtotojai kaip vieną pagrindinių brangstančio būsto priežasčių nurodo didesnius kaštus – brangstančius rangos darbus.
„Eikos“ Projektų valdymo departamento direktorius Robertas Grigalis nurodo, kad esminė brangstančių rangos darbų priežastis – didėjančios statybos apimtys ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.
„CITUS Construction“ vadovas Tomas Prokopovičius komentuoja, kad per metus (2019 m. kovą, palyginti su 2018 m. kovu) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 4,5 proc.
„Tai lėmė darbo užmokesčio (11,3 proc.), statybinių medžiagų ir gaminių kainų (2,3 proc.) bei mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (1,2 proc.) padidėjimas. Iš statinių per metus daugiausia – 4,9 proc. – pabrango gyvenamųjų pastatų statyba. Pastatų remontas pabrango 5,6 proc.“, – nurodė jis.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius vardijo kelias priežastis. Pirmiausia, pasak jo, bendroje pardavimų statistikoje augo vidutinės ir prestižinės būsto klasės dalis. Remdamasis „Inreal“ duomenimis jis teigia, kad per paskutinius dvylika mėnesių tokių naujų būstų Vilniuje buvo parduota daugiau nei pusė ir lyginant pamečiui, tai išpučia vidutinės kainos vidurkį.
„Kainas gali auginti ir brangstantis skolinimas. Paskutiniu metu paskolos kai kur brango iki 0,7 procentinio punkto, matydami tokias tendencijas ir kylant atlyginimams, būsto ieškantys pirkėjai skuba skolintis ir pirkti.
Dėl augančios paklausos brangsta ir rangos darbai. Įtakos turi ir pasikeitę statybiniai reikalavimai – vis daugiau būstų dabar statomi A+ energinės klasės, kas galutinę kainą taip pat išaugina keliais procentais“, – tvirtino M. Statulevičius.
Tikrieji atlyginimų vidurkiai – didesni
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad jų asociacijos duomenimis, iš tiesų statybininkų vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ yra apie 1100 eurų. Jo nuomone, niekas į statybas dirbti neitų už 500 eurų.
„Tikrai darbuotojai gauna didesnį atlyginimą. Mes sakome, kad tikrai yra didesnis atlyginimas nei deklaruoja „Sodra“. Darbo užmokestis statybų sąnaudose priklauso nuo darbų pobūdžio. Jeigu yra surenkama statyba, tuomet apie 25 proc., jei vienetiniai procesai – tai kiek daugiau nei 30 proc. užima darbo užmokestis.
Tikrai nerasite darbininko, kuris dirbtų už 500 eurų. Didelė dalis asmenų, skaičiuojame, kad virš 20 tūkst., dirba arba su verslo liudijimais, arba nelegaliai. Jie gauna didesnį atlyginimą nei „Sodra“ deklaruoja. Todėl ta statistika iškreipta. Jei statybos darbus atlieka maždaug apie 110 tūkst. dirbančiųjų ir iš jų apie penktadalis dirba su verslo liudijimais arba kitaip, tai statistika neapima tų asmenų. Statistika paima tuos, kurie dirba nepilną darbo dieną, tik sezoninį darbą ir vadovautis tuo skaičiumi tikrai nepatarčiau“, – tvirtina D. Gedvilas.
