– Kaip susipažinote su būsimu vyru?
– Saulių pažįstu seniai, esame iš Marijampolės, nors lankėme skirtingas mokyklas. Mano kaimynas buvo jo draugas. Ateidavau kompanijoje pažiūrėti televizoriaus. Tuo metu buvau moksleivė.
Mano mama viena augino du vaikus, gyvenome pakankamai skurdžiai. Ji dirbo personalo specialiste. Turiu vyresnį brolį, jis yra inžinierius. Tėvas jau miręs. Jis mirė, kai studijavau pirmame kurse. Turėjo rimtų bėdų dėl alkoholio. Man tai labai jautri tema. Puikiai suprantu visas šeimas, kurios su šia liga yra susidūrusios.
– Kokie keliai atvedė į Vilnių?
– Į sostinę atvykau ne iš karto. Studijavau Kaune buhalterinę apskaitą ir finansus. Mamai Vilnius atrodė kaip per brangus miestas. Mokykloje nebuvau pirmūnė, bet mokiausi gerai. Studijų metu gavau stipendiją. Buvau išvažiavusi dirbti į Šveicariją, kur gyvenau ūkininkų šeimoje, prižiūrėjau namus, ruošiau valgyti, padėjau darže.
– Nekilo minčių likti ir kurti gyvenimą ne Lietuvoje?
– Tikrai ne. Pajutau, kaip man trūksta šeimos, draugų. Labiau vertinu žmones, nei pinigus. Likti užsienyje minčių nebuvo. Žinau, kad daugelis emigravusių žmonių tikrai mielai grįžtu į Lietuvą, būtų su savo artimaisiais. Lietuva turi jiems tokias sąlygas sukurti.
Baigusi studijas įsidarbinau Lietuvos taupomajame banke Marijampolėje tiesiog kasininke. Vėliau iš to darbo išėjau ir susiradau darbą Vilniuje. Į sostinę atvykau viena.
– Ir kaip, ar sostinė svetingai priėmė?
– Jei atvirai, man atrodo, kad Vilniaus neprisijaukinau iki dabar.
– Kada gimė sprendimas sukurti šeimą?
– Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Jam pakovoti reikėjo daug. Labai vertinu žmogaus protą, stiprų charakterį, bendravimą. Ilgai galvojau, kai jis pasipiršo. Man tai buvo labai atsakingas sprendimas. Žinojau, kad jį priimu visam gyvenimui. Pradėjome gyventi Karoliniškėse, dviejų kambarių bute, kurį vėliau pardavėme.
– Kai persikėlėte į namą?
– Taip. Kad padengtume dalį paskolos. Manau, kad moteris yra variklis, kuris į priekį stumia vyrą. Aš pastūmėjau imti paskolą ir statytis namą. Visur skamba, kad mūsų namas ištaigingas ir prabangus. Man tai kelia juoką, nes tai eilinis, ekonomiškai pastatytas namas. Pamenu, labai norėjau medinių grindų, bet tam nebuvo galimybių, todėl dėjome laminatą. Tikrai name nei auksinių kranų, nei marmuro nėra.
Viską statėme iš paskolos, kurią iki šiol atidavinėjome. Vis pagalvoju, kad daug ką buvo galima padaryti kitaip, bet darėm taip, kaip leido galimybės.
– Kas jūsų šeimoje priima svarbiausius sprendimus?
– Su Sauliumi bendraujame tikrai atvirai, vienas kitu pasitikime. Gal mano žodis svarbesnis kalbant apie buitį, vaikų būrelius ir panašius dalykus. Nesikišu į tuos klausimus, kur man gali trūkti žinių. Taip pat nenoriu ir negaliu stabdyti Sauliaus. Kaip ir jam sunku stabdyti mane.
Žinau, kad jis dabar įdeda visas jėgas. Lietuva turi kilti. Galima padaryti labai daug. Taip, matau, kad ir klaidų padaroma, bet žinau, kad nėra jokio asmenio, finansinio intereso.
– S.Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje nėra moterų. Kaip tai vertinat?
– Žinau, kad jis visus savo darbuotojus vertina pagal jų profesionalumą. Tikrai ne pagal lytį. Man keista, kai apie tai kalbama. Pavyzdžiui, mačiau, kaip viešai buvo žeminama švietimo ir mokslo ministrė. Iš jos buvo šaipomasi, tai darė ir vienos profesinės sąjungos lyderis, ir opozicijos politikai. Tada niekam nekilo mintis pasakyti, kad tai elementari nepagarba moteriai. Nemanau, kad vyrai bet kokioje situacijoje turėtų teisę taip elgtis su moterimi.
– S.Skvernelis pažadėjo trauktis iš ministro pirmininko pareigų, jei rinkimuose jam nepasisektų. Kaip tai vertinate?
– Jeigu atvirai, emocijos būtų dvejopos. Suprantu, kad tada šeimai būtų galima skirti daugiau laiko, kurio dabar trūksta, tačiau net ne kaip jo žmonai, o kaip Lietuvos pilietei man būtų neramu. Žinau, kad jis patikimas ir sąžiningas ne tik kaip mano vyras, bet ir kaip vienas iš valstybės vadovų. Man ramu, kai tokie žmonės valdo valstybę. Manau, tai jaučia ir žmonės.
Didžiuojuosi vyro darbu, matau, kaip gyvenimas gerėja senjorams, visada sakau nepamiršti šeimų su vaikais. Kai atlyginimus reikia dalinti į keturias dalis, kartais dirbančios šeimos pajamos tampa mažesnės nei pensijos.
– Pasikeistų ir jūsų gyvenimas. Sumažėtų oficialių renginių?
– Manęs oficialūs renginiai nevargina. Su žmonėmis bendrauju atvirai, paprastai ir nuoširdžiai. Teko bendrauti ir su karališkų šeimų atstovais. Puikiai suprantu, kad mano bendravimas skiriasi nuo tų žmonių, kurie nuo kūdikystės užaugę karališkose šeimose, puikiai žino protokolą, bet tikrai jokių problemų nekyla. Bendrauju su ambasadorių žmonomis, puikia sutariame.
– Jūsų gyvenime atsirado daug naujų draugų?
– Ne. Visi draugai liko senieji. Naujų neatsirado. Beje, draugų neturime daug, bet jie tikri.
– Kodėl jūsų interviu tokie reti?
– Viešumo tikrai nesiekiu. Manęs žmonės gatvėje neatpažįsta ir tuo džiaugiuosi. Be to, man sunku pasitikėti žurnalistais. Kartais atrodo, kad jie niekada nesistengia parodyti tikro žmogaus.
Pavyzdžiui, neseniai kalbino mūsų kaimynę, kuri yra garbingo amžiaus. Ji pasakoja, kad pirmas klausimas buvo, koks Saulius kaimynas. Atsakė, kad puikus. O antras klausimas, ar draugaujate. Ji atsakė, kad kokie mes galim būti draugai, jeigu aš jam į močiutes ar mamas tikčiau. Liko tik „kokie mes galim būti draugai...“
Aš nematau objektyvumo, kur kas dažniau matau norą sukurti skandalą. Turiu pasitikėti žmogumi, kad galėčiau jam atvirai pasakoti apie save.
– Sekmadienį Lietuva rinksis, kas taps šalies vadovu. Turbūt neverta klausti, kam atiteks jūsų balsas?
– Mano pasirinkimas aiškus. Palaikau savo vyrą, visiškai juo pasitikiu ir žinau, kad tai sąžiningas žmogus, kuris niekada neišduos nei savo šeimos, nei Tėvynės.
Politinė reklama bus apmokėta iš Sauliaus Skvernelio politinės kampanijos sąskaitos.
Užsakymo nr.: PT_81124335