aA
Žuvų auginimas ne jūroje, o laivo „pilve“, automatinė knygų spausdinimo mašina ar skaitmenizuota kosmetikos priemonių gamybos linija – 4-oji pramonės revoliucija verslo negąsdina ir jis vis dažniau ryžtasi veiklos automatizavimui.
© Organizatorių nuotr.

Kokios šiandien skaitmenizavimo galimybės Lietuvoje, kaip rinkti, apsaugoti ir analizuoti didelius kiekius duomenų – apie tai geriausi srities profesionalai diskutuos kasmetinėje tarptautinėje specializuotoje gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodoje „Balttechnika“ gegužės 15–17 d., Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Vilniuje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Sulaukiame investuotojų dėmesio

Programinės įrangos kūrėjos „Microsoft“ Baltijos šalių vadovės dr. Renate Strazdina teigimu, Lietuva ir pažangiausios šalies įmonės turi potencialo skaitmeninei transformacijai.

„5G ryšio plėtrai besiruošianti Lietuva gali pasigirti ne tik puikiai išvystyta infrastruktūra ir greitu interneto ryšiu. Šalyje gausu talentų ir darbo jėgos, reikalingos šiam progresui. Investuotojai iš užsienio Lietuvoje kuria laboratorijas, užsiimančias tyrimų ir plėtros (R&D) veikla. Nemažai technologijomis grindžiamos inovacijos finansinių paslaugų srityje („FinTech“), o pasaulio novatoriai skuba pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamais pranašumais sparčiai besivystančiame sektoriuje. Tai pirmas svarbus rezultatas plėtojant skaitmeninę transformaciją“, – tendencijas šalyje brėžia R. Strazdina.

Pagrindinis iššūkis verslams, anot jos, yra gebėjimas identifikuoti, kaip tinkamai pritaikyti dirbtinį intelektą savo veikloje.

„Dirbtinis intelektas šiandien yra pagrindinis konkurencingumo variklis įvairiems verslams – nuo žmogiškųjų išteklių, klientų aptarnavimo srities iki paukštininkystės sektoriaus. Naudojant vaizdo kameras, sensorius ir algoritmus dirbtinis intelektas padeda nuspėti gamybos paklausos poreikius, išvengti neplanuotų gedimų, apsaugo produktus nuo defektų, leidžia greitai daryti išvadas ir priimti sprendimus. Svarbiausia – išmanyti dirbtinio intelekto veikimo principus, turėti strateginį matymą ir pakankamai kompetencijų, kaip tuo pasinaudoti“, – teigia, „Microsoft“ vadovė Baltijos šalims.

Robotai padeda kurti sėkmės istorijas

Anot UAB „Klinkmann Lit“ atstovo Artūro Dudavičiaus, gamybos pramonės sektorius, mėgindamas išlaikyti konkurencinį pranašumą, nėra linkęs girtis savo pasiekimais, tačiau sėkmės istorijų netrūksta.

„Pavyzdžiui, Klaipėdos jūrų uoste vienoje iš laivų krovos kompanijų įgyvendintas ir plečiamas lokomotyvų robotizavimo projektas. Šiauliuose veikianti didžiausia Šiaurės Europos dviračių gamykla „Baltik vairas“ yra skaitmenizavusi visą gamybos valdymą – darbuotojai sistemoje realiu laiku gali stebėti visus vykstančius procesus. Tą patį yra padariusi ir ne viena maisto gamybos, vandentiekio, energetikos įmonė“, – pavyzdžiais dalijasi pašnekovas.

Įvairūs Lietuvos universitetai, atsižvelgdami į specialistų, gebančių dirbti su duomenimis, dirbtiniu intelektu, augantį poreikį, jau yra įsteigę tokius specialistus ruošiančias mokymosi programas, kuria laboratorijas, o jose vykdo mokslinius tyrimus.

Visgi, Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, šiuo metu 10 tūkst. gamybos pramonėje dirbančių darbuotojų Lietuvoje tenka kiek daugiau nei 10 robotų, kai Suomijoje šis rodiklis siekia apie 140, o Pietų Korėjoje – viršija 700. Ketvirtosios pramonės revoliucijos ištakos glūdi Vokietijoje, kur pagal santykinį robotų skaičių 10 tūkst. darbuotojų tenka daugiau kaip 300 robotų.

Pasak A. Dudavičiaus, nors turime potencialo, tačiau pasiekti pasaulinius rodiklius prireiks dar kelių dešimtmečių.

„Viena paskutiniųjų pasaulinių naujienų, kur pritaikytas dirbtinis intelektas – Norvegijos žuvininkystė, kur robotai puikiai pritaikyti lašišų auginimui. Laivas-robotas su „pilve“ auginamomis žuvimis plaukioja jūromis natūraliais žuvų migravimo keliais. Taip pat praeitais metais Europoje viena iš kosmetikos pilstymo linijų gamintojų rinkai pristatė gamybinę mašiną, kurios konvejeris paremtas magnetinės levitacijos principu perkėlimo, užpylimo operacijoms. Ant veikiančio konvejerio panaudoti robotai, įdiegta moderniausia vaizdo atpažinimo sistema. Viskas vyksta automatiškai ir užtrunka iki kelių minučių be aptarnaujančio personalo įsikišimo“, – dalijasi pavyzdžiu A. Dudavičius.

Gamybai teks keistis

Daugelis šiandien nerimauja, kad robotai gali atimti darbo vietas, tačiau, pasak „Klinkmann“ klientų vadybininko, darbo vietų ilgainiui apskritai nebus iš ko atimti.

„Statistika rodo, kad gamybos apimtys pasauliniu mastu sparčiai auga, o žmonių skaičius bent jau Europoje nėra linkęs didėti, todėl laikui bėgant pradės trūkti darbo jėgos, kurią papildys robotai. Gamybos pramonei teks persiorientuoti, nes ilgainiui gamyba klasikiniu būdu taps brangi, todėl norint išsilaikyti rinkoje reikės investuoti į technologijas. Skaitmenizuojant gamybą, gamybos apimtis galima plėsti nedidinant personalo skaičiaus“, – pasakoja A. Dudavičius.

Europos Komisijos duomenys rodo, kad mūsų visuomenė sparčiai sensta. Jeigu prieš 40 m. senjoru buvo kas dešimtas Lietuvos gyventojas, tai dabar vidutiniškai kas penktas.

Iššūkis – duomenų apsauga

Skaitmenizuojant gamybą, anot A. Dudavičiaus, susiduriama su keliais iššūkiais, pavyzdžiui, kad duomenys gali būti pavogti.

„Skaitmenizuojant gamybą, atsiranda rizika, kad įmonių duomenys gali būti nutekinti. Visų pirma, svarbu atskirti duomenų tinklus pagal kategorijas: gamybos, techninius, buhalterinius ir tai daryti jau nuo pat pirmojo skaitmenizavimo etapo, o ne tuomet, kai linijos jau dirba. Šiandien pažangiausia duomenų tinklų įranga gali saugiai sujungti ne tik vienos įmonės duomenis, o ir pasauliniu lygiu veikiančias gamyklas“, – teigia pašnekovas ir priduria, kad duomenų apsaugos įranga palengvina daugelio įmonių darbą, nes gali automatiškai pateikti vartotojui tikslingus skaičius ir informaciją.

Šiųmetinėje „Balttechnika“ parodoje vyks diskusijos apie tai, kaip rinkti didelius kiekius duomenų, analizuoti juos ir įgyvendinti reikalingiausius patobulinimus bei sprendimus gamybai ir kitiems procesams. Taip pat naujausius inžinerinius sprendimus bei inovacijas parodoje pristatys savo sričių specialistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos, Švedijos ir Kinijos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.