Pagal Higienos instituto duomenis, Lietuvoje dėl insulto kiekvienais metais miršta apie 3 500 žmonių. Insultas – ūmus galvos arba nugaros smegenų kraujotakos sutrikimas, dėl kurio žūva smegenų ląstelės. Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP), anksčiau vadintas mikroinsultu, yra toks sutrikimas, kurio simptomai praeina per 24 val. ir nepalieka liekamųjų reiškinių. „Tačiau į jį numoti ranka nevalia“, – Medicinos fakultete pristatydama temą „Insulto atpažinimas ir rizikos mažinimas“ įspėjo neurologė Agnė Ovčinikova. Medikė pabrėžė, kad mikroinsultas dažnai – gresiančio tikrojo insulto pranašas. „Per pirmąsias 90 dienų po PSIP insultas ištinka apie 20 proc. pacientų. Didžiausia jo rizika būna pirmąsias dvi dienas po įvykusio PSIP.
Kada būklė tampa itin pavojinga
Insultas būna dviejų rūšių – išeminis ir hemoraginis. Išeminis – toks, kuris ištinka tam tikroje smegenų vietoje nutrūkus kraujotakai, hemoraginis – įvykstantis dėl kraujo išsiliejimo į smegenų audinius.
Išeminis insultas dar skirstomas į trombozinį ir embolinį. Trombozinio atveju kraujagyslėje krešulys susiformuoja tam tikroje kraujagyslės vietoje, pavyzdžiui, įplyšus aterosklerotinei plokštelei. Kraujagyslė užsikemša ir toje vietoje nutrūksta kraujotaka. Į tam tikrą smegenų sritį nepatenka deguonis ir maisto medžiagos, smegenų audinys žūva.
Embolinis – toks, kurį sukelia krešulys, susiformavęs kitoje kraujagyslėje ar širdyje, atkeliaujantis į smegenis ir sukeliantis tokius pačius padarinius.
Hemoraginio insulto metu kraujas išsilieja į smegenis ir, patekęs į tą vietą, kur jam nedera būti, tampa destrukcine medžiaga. „Kadangi galvos smegenų audinys yra jautrus, vyksta jį ardantis procesas. Hemoragijos eiga įprastai būna labai sudėtinga“, – teigė gydytoja neurologė.
Kokios pasekmės gresia įvykus insultui? „Viskas priklauso nuo to, kurioje smegenų vietoje nutrūko kraujotaka. Galvos smegenyse nenaudojamų plotų praktiškai nėra. Nuo to, kuri zona pažeista, priklauso ir kokie sutrikimai pasireiškia“, – sakė A. Ovčinikova.
Kaip atpažinti insulto požymius
Vienas pirmųjų galimų insulto požymių – veido asimetrija dėl jo vienpusio paralyžiaus. Insulto ištiktajam gali nusvirti lūpos kampas ar visas skruostas, pasikeisti šypsena.
Taip pat gali pasireikšti vienos ar kelių galūnių silpnumas. Žmogus gali skųstis aptirpusia, lyg „nesava“ ranka arba koja.
„Neretai patyrus insultą sutrinka ir kalba. Žmogus gali neaiškiai pradėti kalbėti arba išvis nieko negalėti pasakyti, nesuvokti, kas jam sakoma“, – aiškino medikė.
Visais minėtais atvejais reikia kviesti medicininę pagalbą ir nedelsiant vykti į ligoninę. „Tokiu atveju kiekviena minutė yra brangi. Prarastas laikas lygu prarastoms smegenims“, – įspėjo Agnė Ovčinikova.
Svarbi kiekviena minutė
Jei spėjama laiku atvykti į gydymo įstaigą, pacientui gali būti veiksmingai pritaikytas kraujotaką atstatantis gydymas. Vienas jų – trombolizė, kai krešulys ištirpdomas trombolitiku – tam tikru vaistu, kuris suleidžiamas į veną. Šį gydymo būdą galima taikyti praėjus ne daugiau nei 4,5 valandoms nuo pirmųjų insulto simptomų. Pradėjus trombolizę per pusantros valandos nuo įvykusio insulto visiškai pasveiksta, lieka darbingas kas ketvirtas pacientas.
Atlikus procedūrą per 3 valandas – kas septintas ir per 4 valandas – tik kas keturioliktas pacientas. Praėjus daugiau valandų, žuvusių smegenų audinio zona sparčiai plečiasi. Praėjus kelioms dienoms po insulto ir netaikius kraujotaką atstatančio gydymo liekamieji reiškiniai dažniausiai kamuoja žmogų visą likusį gyvenimą.
Kitas veiksmingas gydymo būdas patyrus insultą – trombektomija. Šiuo atveju krešulys pašalinamas mechaniškai (ištraukiamas) per į arteriją įvestą kateterį. Šį būdą galima taikyti praėjus ne daugiau nei 6 valandoms įvykus insultui. Pastarasis metodas atliekamas tada, kai trombolizės nebeužtenka arba dėl kokių nors priežasčių jos atlikti negalima. „Mūsų tikslas – po įvykusio insulto išgelbėti tą zoną smegenų, kuri dar yra gyvybinga“, – teigė specialistė.
Visame pasaulyje medikai siekia, kad trombolizė insulto pakirstam žmogui būtų atlikta per pusę valandos ar nors per valandą. Todėl ypač svarbu yra užfiksuoti kuo tikslesnį pirmųjų simptomų atsiradimo laiką. „Tai bus pirmas klausimas, kurį gydytojas patyrusiam insultą ar ligonio artimiesiems užduos vos atvykus į ligoninę“, – aiškino medikė.
Patekus pacientui į gydymo įstaigą, kuo skubiau stengiamasi atlikti svarbiausius tyrimus, galvos kompiuterinę tomografiją. Jei smegenyse yra kraujavimas, apie trombolizę ar trombektomiją jau nebegalvojama. Jei kraujavimo nėra, galvos smegenų kraujotakos sutrikimas vadinamas išeminiu ir tada žiūrima, ar nepavėluota bei nėra kontraindikacijų atlikti minėtoms procedūroms.
Mokykime vaikus atskirti insulto požymius
Insulto ištiktas ligonis sukelia nemažai streso ir jo artimiesiems. A. Ovčinikova atkreipė dėmesį, kad šeimos nariai pacientui nori bet kokiais būdais padėti, tačiau specialistė įspėjo, kad geriausia pagalba tokiu atveju – kuo greičiau iškviesti greitosios pagalbos medikus ir tiksliai užfiksuoti laiką, kada žmogus blogai pasijuto. „Negalima ligoniui duoti jokių vaistų, ypač kraują skystinančių, nes kai kurie jų užkerta kelią atlikti trombolizę“, – aiškino medikė. Lieka stebėti ligonio sąmoningumą, kvėpavimą bei laukti greitosios pagalbos.
Gydytoja teigė, kad vaikams taip pat būtų naudinga paaiškinti, kaip atskirti pirmuosius insulto požymius – kalbos sutrikimą, veido asimetriją, galūnių nusilpimą ar nutirpimą. „Insultas vyresnio amžiaus žmones dažnai ištinka esant šalia anūkams, todėl jie taip pat turėtų žinoti, kad pasireiškus pirmiesiems simptomas, reikėtų pažymėti ar prisiminti tikslų jų laiką“, – patarė A. Ovčinikova.
Mokiniams mokyklose galėtų būti taikomos specialios programos, rodomi informatyvūs ir aiškūs filmukai, kad vaikams būtų lengviau suprasti klastingos ligos požymius. Tokios priemonės jau yra populiarios užsienyje. Nuo mažų dienų jiems suprantama kalba reikėtų paaiškinti apie insultą bei išmokyti suteikti pirmąją pagalbą.
Rizikos veiksniai
Sumažinti riziką patirti insultą galima pakoregavus gyvenimo būdą. Pagrindiniai insulto rizikos veiksniai daugeliui žinomi: arterinė hipertenzija, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, nutukimas, prieširdžių virpėjimas, cukrinis diabetas, neteisinga mityba, fizinio aktyvumo stoka. Šie rizikos veiksniai insultą lemia net apie 82 proc.
Svarbiausias kontroliuojamas rizikos veiksnys – aukštas kraujospūdis. „Apie 40 proc. žmonių net nežino, kad jų kraujospūdis yra padidėjęs. Apie 60 proc. įvykstančių insultų yra susiję su arterine hipertenzija“, – teigė gydytoja.
Padidėjęs kraujospūdis tiesiogiai traumuoja kraujagysles. Hipertenzija insulto riziką didina 3-4 kartus. Dar labiau riziką didina kraujospūdžio svyravimai. „Mažesnė blogybė yra stabiliai padidėjęs kraujospūdis nei dideli jo šokinėjimai“, – sakė A. Ovčinikova.
Pacientams su pirmine arterine hipertenzija rekomenduojama reguliariai matuoti kraujospūdį. Šiais laikais spaudimo matavimo aparatų yra patogių ir pačių įvairiausių, tad tikrai nėra sunku sekti savo kraujospūdį. „Visada patariu pacientams vesti kraujospūdžio dienyną. Svarbu žinoti, kuriuo paros metu jis labiausiai pakilęs. Tokia informacija gydytojui gali padėti norint paskirti tinkamiausią gydymą“, – rūpintis savo sveikata ragino medikė.
Keisti gyvenimo būdą
Pacientams, kurių aukštesnis kraujospūdis, patariama keisti gyvenimo būdą. Pirmiausia reikėtų mažiau vartoti druskos. Didelis jos kiekis tiesiogiai susijęs su aukštu kraujo spaudimu. Rūkymas insulto riziką didina dvigubai. Gera naujiena ta, kad metus rūkyti insulto rizika laipsniškai mažėja. Po penkerių nerūkymo metų ji tampa tokia pati, kaip ir nerūkantiems asmenims. Alkoholis apie 50 proc. didina insulto riziką, todėl geriausia būtų jo iš viso atsisakyti.
Sergant diabetu insulto rizika padidėja iki šešių kartų, todėl tokiems pacientams būtina griežta gliukozės kiekio kraujyje kontrolė.
Nutukimas ypač susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu. Didžiausią viršsvorį turi čekai, britai, maltiečiai, slovėnai... Lietuva taip pat veržiasi į lyderių pozicijas, tad turintiems antsvorį kuo greičiau reikėtų suskubti keisti mitybą, daugiau judėti. Per dieną rekomenduojama aktyviai pajudėti bent po 30-40 minučių.
Siekiantiems išvengti insulto patariama laikytis Viduržemio jūros dietos – mitybos pagrindą turėtų sudaryti pirmojo spaudimo nerafinuotas alyvuogių aliejaus, žuvis, jūros produktai, daržovės, vaisiai... Ši dieta sumažina insulto, taip pat miokardo infarkto riziką apie 60 proc. Atsisakyti reikėtų miltų, riebių patiekalų.
Insultas nėra atskira liga, tai yra komplikacija, kurią nulemia neteisingas gyvenimo būdas arba tam tikros ligos.
