Anot „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, augančios pajamos ir gerėjantys finansiniai lūkesčiai turi įtakos tam, kad vis didesnė dalis šalies gyventojų priskiria save viduriniajai visuomenės klasei. Kaip teigia banko atstovai, per pastaruosius 10 metų įvyko ženklus progresas – nepasiturinčiųjų sąskaita vidurinioji klasė išaugo 10 p. p.
„Mūsų apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų save laiko šios klasės atstovais, ketvirtadalis save priskiria žemesniajai vidurinei, o 8 proc. – aukštesnei viduriniąjai klasėms. Galima pastebėti, kad vidurinei klasei save dažniau priskiria 25-46 metų respondentai“, – sako J. Cvilikienė.
Palyginimui, praėjusių metų tyrimas atskleidė, kad tik trečdalis (35 proc.) lietuvių, uždirbančių 1069-1980 Eur, atskaičius mokesčius, save priskyrė viduriniajai klasei. Anot J. Cvilikienės, šių metų rezultatai gerokai nustebino, mat ženkliai išaugo gyventojų, save priskiriančių šiai visuomenės klasei, dalis (58 proc.).
Tuo metu, lyginant su 2018 m. duomenimis, ženkliai sumažėjo priskiriančių save nepasiturinčiųjų ir skurstančiųjų grupei – nuo 15 proc. iki 7 proc. Elitui save priskiria tik 0,5 proc. Lietuvos gyventojų.
Pasak J. Cvilikienės, nors vidurinioji klasė apibrėžiama nevienodai, bene labiausiai paplitęs supratimas, kad tai yra ta gyventojų dalis, kuri be didelių sunkumų gali patenkinti savo būtinąsias reikmes. Be to, šie gyventojai kas mėnesį gali atsidėti pinigų taupymui, investavimui ar dalį jų skirti vartojimui.
„Beveik 90 proc. viduriniajai klasei save priskiriančių respondentų teigia, kad jiems visiškai pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams. Tačiau norėdami įsigyti brangesnį pirkinį du trečdaliai viduriniosios klasės atstovų teigia turintys taupyti. 60 proc. apklaustųjų įvardijo, kad taupyti tektų ženkliai“, − tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Net ir priskirdami save viduriniajai klasei savo pajamomis patenkintų yra tik 7 proc. apklaustųjų. Tyrimas rodo, kad šiandien 45 proc. vidurinės klasės gyventojų nėra patenkinti savo pajamomis. Priskyrusieji save žemesnei viduriniajai klasei pajamų didėjimo tikėtųsi dvigubai.
„Net ir laikydami save viduriniosios klasės atstovais, šalies gyventojai nėra patenkinti savo pajamomis ir tikėtųsi, kad jos ateityje didės bent 60 proc. Tuo tarpu mažesnes pajamas gaunantys gyventojai norėtų daugiau nei 90 proc. didesnių pajamų. Įdomu tai, kad ir daugiausiai uždirbantys šalies gyventojai tikisi didesnio nei 50 proc. pajamų didėjimo“, − komentuoja „Swedbank“ atstovė.
Kiek uždirba Lietuvos vidurinioji klasė?
Tuo metu, pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuvoje šiuo metu tai yra tokie gyventojai, kurie prieš mokesčius uždirba nuo 760 iki 2028 eurų, t. y. nuo 500 iki 1200 eurų „į rankas“. Palyginus EBPO apibrėžimą ir gyventojų apklausą, matyti, jog skirtumo beveik nėra − labai panaši dalis Lietuvos gyventojų priskirtina viduriniajai klasei.
„Remiantis EBPO apibrėžimu, Lietuvos viduriniajai klasei galima priskirti 59 proc. Lietuvos gyventojų. Įdomu tai, kad tai yra beveik lygiai tiek pat, kiek šiuo metu lietuvių patys save priskiria viduriniajai klasei. Tai leidžia suprasti, kad lietuviai savo pajamas ir galimybes vertina gana objektyviai ir atotrūkio tarp įsivaizdavimo ir realaus vertinimo nėra“, − sako N. Mačiulis.
Dauguma investuoja ir kaupia finansines atsargas senatvei
Paklausti, kam skirtų gavę 10 tūkst. eurų netikėtų pajamų, pavyzdžiui, palikimą, didesnioji dalis (25 proc.) juos išleistų būsto atnaujinimui. Investavimui ar kelionėms netikėtai gautas pajamas panaudotų po 15 proc. apklaustųjų, kiti jas skirtų taupymui ar automobilio įsigijimui.
J. Cvilikienė pastebi, kad viduriniosios klasės atstovai yra linkę galvoti ne tik apie savo dabartinę finansinę situaciją, tačiau ir apie ateities iššūkius, todėl kaupia senatvei ar papildomoms reikmėms.
Remiantis tyrimo rezultatais, daugiau nei pusė (57 proc.) viduriniajai klasei save priskiriančių gyventojų nurodo ėmęsi priemonių kaupti finansines atsargas senatvei.
Kaip atrodo viduriniosios klasės gyvenimo būdas
Ar žmogus priklauso vidurinei klasei, vertinama ne tik pagal pajamas, atsižvelgiama į dar du kriterijus – turtą ir gyvenimo būdą. Pagal gyvenimo būdą – galimybes keliauti, laisvalaikį, santaupas, fizinį aktyvumą – viduriniajai klasei priklauso tik trečdalis gyventojų.
Anot N. Mačiulio, lietuviai išsiskiria lankydamiesi kultūros renginiuose. Net 42 proc. šios klasės atstovų (16-65 m.) per pastaruosius metus 1-3 kartus lankėsi kultūros renginiuose, t. y. teatre, koncerte, operoje ar balete. Lietuvius lenkia tik danai (45 proc.) ir suomiai (42 proc.).
Atostogos užsienyje yra taip pat vienas dažniausių viduriniajai klasei priskiriamų požymių. Pastebimas ženklus progresas – praeitais metais daugiau nei trečdalis lietuvių (36 proc.) atostogavo užsienyje. Tai, anot ekonomisto, rodo didėjančią viduriniąją klasę.
Tyrimas atskleidė, jog lietuviai išsiskiria ir fizinio aktyvumo stoka. Tik 10 proc. viduriniosios klasės atstovų sportuoja, o 39 proc. apklaustųjų niekada nesportuoja. Tuo metu šis rodiklis Vakarų šalyse aukštesnis, pavyzdžiui, Švedijoje tik 15 proc. vidurinės klasės gyventojų neužsiima jokia fizine veikla.
„Lietuvoje tik 30 proc. gyventojų turi sukaupę daugiau nei 2 tūkst. eurų finansinio turto, tačiau didelė dalis gyventojų lankosi kultūros renginiuose, daugiau nei trečdalis pernai atostogavo užsienyje. Deja, pagal fizinį aktyvumą, kuris yra būdingesnis viduriniajai klasei, išsiskiriame blogąja prasme. 39 proc. viduriniosios klasės atstovų Lietuvoje visai nesportuoja. Panašu, kad neretai Lietuvos viduriniajai klasei ne tik trūksta pinigų ir laisvo laiko, bet ir kitokio požiūrio bei prioritetų“, − apibendrina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Kas moka daugiausia mokesčių
N. Mačiulio teigimu, vidurinioji klasė sumoka 57 proc. visų pajamų mokesčių. Palyginimui, EBPO šalių vidurkis didesnis – 64 proc. Tuo metu žemiausių pajamų gyventojai sumoka tik 6 proc. visų mokesčių, kai EBPO vidurkis – 7 proc.
Anot ekonomisto, tai rodo, jog mažesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai nėra stipriai aspmokestinami.
Pasitenkinimas gyvenimu ir darbu vis dar mažas
Vis tik, kaip sako N. Mačiulis, tikrai ne visi Lietuvos viduriniosios klasės atstovai jaučiasi gerai. „Eurobarometer“ duomenimis, Lietuvoje 79 proc. viduriniosios klasės atstovų yra patenkinti savo gyvenimu, kai, pavyzdžiui, Estijoje, tokių gyventojų yra net 93 procentai.
Ekonomistas pastebi, kad priklausymas viduriniajai klasei neužtikrina pasitenkinimo darbu, mat jis gana žemas. Tik 61 proc. vidurinės klasės atstovų yra visiškai patenkinti savo darbu, o iš aukštesnės viduriniosios klasės gyventojų tokia dalis – 70 proc.
N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad nors vidurinioji klasė Lietuvoje ženkliai išaugo, ji yra viena mažiausių tarp EBPO šalių, mat turtingesnėse ES valstybėse vidurinioji klasė sudaro apie 70 proc. visų gyventojų.
