Verpiko vienuolio vikšrai jau neramina miškininkus
Pernai liepos pabaigoje viešojoje erdvėje pasirodė Kuršių nerijos lankytojų nuogąstavimai, kad nyksta pusiasalio pušynai. Jų padarytose nuotraukose buvo matyti, kad Kuršių nerijos pušys likusios be spyglių, o jų kamienai sudžiūvę.
Šiandien VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė prisimena, kad nustatyti priežastį, dėl ko džiūsta Kuršių nerijos miškai, nebuvo lengva.
„Situacija buvo tokia, kad visi pastebėjo, jog pradeda džiūti medžiai ir nuo spygliuočių byra spygliai. Pasikvietėme specialistus ir kartu su jais išsiaiškinome, kad verpiko vienuolio vikšrai užpuolė mūsų medžius. Išsiritę vikšrai graužia spyglius“, – prisimena G. Banienė.
Tąkart šių vabzdžių masinio dauginimosi židinio formavimąsi VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miškininkai Juodkrantės girininkijoje užfiksavo dar birželio pradžioje. Vidutinis medžių lajos pažeidimo laipsnis buvo apie 40 proc.
Miškininkai GRYNAS.lt teigė, kad rasti du dideli pažeistų medžių židiniai – Smiltynėje bei Naglių rezervate tarp Juodkrantės ir Pervalkos. Iš viso kenkėjai buvo pažeidę apie 150 ha ploto miško.
G. Banienė sako, kad pernai buvo visos sąlygos šiems kenkėjams plisti ir dėl to jų tiek daug išsirito. Šiemet, anot jos, taip pat jau pastebimi pirmieji verpiko vienuolio vikšrai, todėl miškininkai skuba imtis priemonių.
„Sausi metai ir šalnų nebuvimas palankūs kenkėjams. Šiuo metu, jei būtų stiprios šalnos, dalis jų žūtų. Dabar dar kol kas medžiai nėra visi atsigavę, o vikšrai vėl ritasi. Jau matome, jie auga, o kad jie augtų, jiems reikalingi spygliai“, – tikina pašnekovė.
Priimtas sprendimas kenkėjus naikinti purškiant preparatą
Pernai miškininkams teko priimti nemalonų sprendimą. Norint sustabdyti verpiko vienuolio vikšrų plitimą, teko pušyną kirsti.
„Pernai mums padėjo vienas plynas sanitarinis kirtimas Smiltynėje. Visa laimė, jis nebuvo didelis, 0,4 ha. Bet pagal turimą situaciją pradėjome vykdyti apskaitą ir ruoštis šiems metams. Žalą daro vikšrai, kurie vėliau tampa drugeliais ir išskridę vėl sudeda kiaušinius“, – aiškina G. Banienė.
Norint apsaugoti medžius, dar 2018 metų rudenį miškininkai nusprendė, kad 2019 metų pavasarį kenkėjų masinio dauginimosi židiniai bus naikinami purškiant iš oro biologinį preparatą.
Kaip pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė G. Banienė , šiemet, jau gegužės mėnesį, bus purškiami tie Kuršių nerijos pušynų plotai, kuriuose yra didžiausia verpiko vienuolių vikšrų populiacija.
„Darėme apskaitą ir žiūrėjome, kur jų yra daugiau, kur mažiau, kur reikia purkšti, kur ne. Gal jų nėra tokio didelio kiekio, kad jie būtų pavojingi miškams. Nes verpiko vienuolio vikšrų visuomet yra, tik skiriasi jo populiacijos gausumas, o kuo didesnė populiacija, tuo didesnė žala medžiams“, – aiškina specialistė.
Preparatas žmogaus sveikatai nepavojingas
Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas GRYNAS.lt informuoja, kad Kuršių nerijoje Juodkrantės girininkijoje numatytas purkšti 460 ha miško plotas. Verpiką vienuolį taip pat numatoma naikinti 2000 ha miško plote Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijoje todėl, kad ten irgi formuojasi kenkėjo židiniai.
Specialistas tęsia, kad miškai bus purškiami biologiniu preparatu. Tiesa, kurį laiką tose teritorijose žmonių lankymasis bus ribojamas.
„Prieš purškiamų plotų ribas 100 m atstumu ant kelių, keliukų, takų, kvartalinių linijų bus išdėstyti įspėjamieji-draudžiamieji užrašai, kad purškimo metu, ir vieną parą po purškimo, draudžiama lankytis tuose plotuose. Draudimo laikui pasibaigus, tie įspėjimai bus nuimti“, – paaiškina V. Vasiliauskas.
Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Zolubas priduria, kad preparatas žmogaus sveikatai ir aplinkai pavojingas nėra.
„Naudojamas biologinis bakterinis preparatas. Tai natūraliai gamtoje gyvenanti bakterija, taip pat ir Lietuvoje. Preparatas yra selektyvinio (pasirinktino) poveikio, jis naikina tik spyglius ir lapus graužiančių drugių vikšrus, neveikia nei jų suaugėlių, nei kiaušinėlių, nei lėliukių; vikšrus nunuodija tik tuomet, jei patenka į jų virškinamąjį traktą su maistu. Nekenkia kitiems vabzdžiams, pavyzdžiui, bitėms ar verpikų vienuolių natūraliems priešams – plėšriesiems ir parazitiniams vabzdžiams. Nekenkia nei augalams, nei kitiems bestuburiams, nei šaltakraujams (žuvys) ar šiltakraujams (žmonėms, žvėrims, galvijams ir kt.)“, – tikina specialistas.
Jis tęsia, kad tokie aviaciniai purškimai vykdomi tik esant (prognozuojant) miško spyglius, lapus graužiančių kenkėjų masinio dauginimosi židiniams. Paskutinį kartą toks purškimas buvo daromas 2010 m. Varėnos rajone, naikinant pušinio verpiko židinius. Kenkėjų prognozė 2020 metams, anot P. Zolubo, (naikinimo poreikis) bus rudenį, atlikus kenkėjo detalią apskaitą.
Kaip jau buvo minėta, kenkėjo naikinimas planuojamas dar šį mėnesį, tačiau tiksli data priklausys nuo kenkėjo verpiko vienuolio vikšrų vystymosi, kai jie pasieks optimalų ūgį, tinkamą pradėti jų naikinimą. O tuomet bus atsižvelgiama į orų sąlygas, kurios turi būti tinkamos miško purškimui iš lėktuvo.
