Kai amerikiečiai ar britai sako „Lithuanians", jie kalba apie bet ką, kas su Lietuvos pasu, net jei jų šeimoje kalbama rusiškai ar lenkiškai.
Mes irgi juk, kai sakome „indas", vienodai vadiname juos visus, nepriklausomai nuo to, kokio jie tikėjimo ir iš kur atsikraustė ir kokia jų kilmė – Persijos, Ceilono, Tibeto ar Afganistano.
Visos tautos balsuoja, besiremdamos kokia nors emocija (tik šveicarai yra taip pasiutusiai racionalūs, kad balsuoja protu ir išsiskaičiavimu, ir todėl taip gerai gyvena iš savo šokolado, sūrių, laikrodžių ir kalnų slidinėjimo).
Rusai balsuoja dažniausiai už tuos, kurių labiausiai bijo. „Jei išsirinksim tokį kraugerį ir psichopatą, kad patys jo bijosim, tai primeskit, kaip jis visą pasaulį įbaugins."
Italai ir Lotynų Amerika renkasi klounus, aktores dideliais papais, slidžius gašlūnus, kurie atrodo, kaip viešnamio šeimininkai, ir dar generolus: nes su ūsais ir jų gražios uniformos. Ten vis dar gyvenimas yra televizijos serialas.
Anglai yra (dėl fizinių bausmių mokyklose, kurias tik neseniai panaikino – turiu galvoje bausmes, ne mokyklas) labai sutelkę dėmesį į mazochistinius malonumus, todėl renkasi tuos, kas sukels daugiausiai skausmo, kurį paskui bus galima, sukandus dantis, kentėti.
Vyrai ten svajoja apie moteris su bizūnais, atrodančias kaip mokyklos direktorė, o moterys alpsta dėl grupinio pasilinksminimo scenų, kur vieną bejėgę damutę doroja surištą rūsyje keturi purvini diedai.
Būtent todėl anglai periodiškai išrenka į valdžią profsąjungų socialistus, kurie nuvaro šalį į bankrotą, o dabar įsitaisė sau išėjimą iš Europos Sąjungos, kuris gavosi skausmingas ir baisus kaip mokytoja su rykšte, plakanti iki kraujo per subinę.
Amerikiečiai dažniausiai balsuoja su viltimi, kad bus geriau. Gal todėl taip dažniausiai ir būna. Daugumai jų iš valdžios nieko nereikia, tik kad mažiau kištųsi, todėl čia šansą valdyti gauna įvairiausi žmonės.
Iš esmės amerikiečiams svarbu, kad šalyje piliečiai galėtų turėti ginklus ir nušauti bet ką, kas ateina į jų teritoriją – buto, namo ar šalies, ir kad jų kariuomenė galėtų daryti tvarką bet kur ir bet kada, ir visada laimėtų. Šalis nemėgsta pralaimėjimų ir nevykėlių.
Tai kokiu organu balsuoja lietuviai? Pasižiūrėjus, ką jie kalba, ypač „paprasti žmones", lietuviams balsavimo instrumentai yra pavydas, pagieža, skriaudos jausmas ir bailus kerštas.
Referendumas dėl Seimo narių mažinimo – į tokius nutaikytas. Ubagėliai galvoja, kad Seimo nariai daug uždirba, nors realiai geras santechnikas arba virėjas už tiek šiandien nesisamdytų. Todėl nuskriausti burliokai juos pamokys, atleis kelis iš darbo.
Geresnis Seimas nuo to nepasidarys, pinigų irgi nesusitaupys, bet kerštingiems kolūkiečiams bus lyg ir malonu, kad kažkam įkando.
Referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo: daugelis balsuos prieš, ne todėl, kad jiems patiems aktualu, o todėl, kad jeigu galima ką nors nuskriausti, atimant pasą, kodėl atsisakyti tokios pramogos?
Emigrantai tie prakutę, gerai gyvena tuose užsieniuose, o va nemanykit, kad jums čia viskas taip gerai ir bus, mes galim iš jūsų pasus atimti, nesipūskit taip labai. Smulkmeniškas kerštas iš pavydo ir bjaurumo.
Pažiūrėkit dabar, pagal ką renkasi prezidentą. Kas daugiau pensijos pažadės, nors prezidentai net pensijos nedalina, bet iš kur varguoliams tai žinoti? Jeigu Landsbergis kolūkius sugriovė, tai kodėl prezidentas pencijos negal padidyt?
Tamsuoliai nori keršyti, ir šiuose rinkimuose yra kam keršyti. Šimonytei reik kaukštelt, nes buvo kažkokia ministrė, kai Kubilius Lietuvą iškrizino ir algas sumažino, čia jos darbas.
O kad, beje, Landsbergis viską už virvučių tampo, tai mes visi žinom, Ramūnas perspėjo.
Tai balsuokim, žmonės, taip, kad atkeršytume tam profesoriui, kuris mus šunauja pavadino. Nesvarbu, kad nepavadino, bet mes taip atsimenam. O dar Landsbergis nuvertė Paksą ir mergaitės grobimo operacijai vadovavo iš savo bunkerio Šveicarijos kalnuose. Nepamirškit šito.
Nausėdai reik atkeršyt, kam skandinavų banke dirbo, nes visiems žinoma, kad bankai iš mūsų pinigą pumpuoja į Švediją, kur jie ir taip daug pinigų turi, o dar jie vaikus atiminėja iš lietuvių ir gėjams įvaikina. Dar bankai visokias aferas suka, iš žmonių uždirba.
Dar reik ir Šimonytę, ir Nausėda biskutį nusodint, ka tokie mandri ir angliškai moka. „Nebūk mandras – apšiks gandras", kap liaudis saka. Anglų kalbos čia mum nereik, čia ne Anglija. Ir dar vienas knygas kolekcionuoja, kita išvis knygas cituoja. Nereik čia mums mandrų, agirdž, būkit bišk paprastesni, ane? Va, tuoj jus pamokysim, visas mandrums mygom išeis.
Tai va, o kadangi mano skaitytojai yra ta protingoji dalis, kurie galva ir širdim balsuoja, o ne kitais organais, tai ateikit sekmadienį, kad nebūtų taip, kad už jus vėl pasirinkimus padarys kiti: pikti, įsižeidę, kerštingi ir nesusigaudantys.